Neurogeniniu sutrikimais nesusijęs šlapinimosi funkcijos sutrikimas – tai būklė, kai žmogui sunku visiškai ištuštinti šlapimo pūslę. Pavadinime slypi esminė informacija: „neneurogeninis“ reiškia, kad nervų sistema nėra tiesiogiai susijusi su problema, o „šlapinimosi sutrikimas“ – kad šlapinimosi procesas nevyksta taip, kaip turėtų.
Kas dažniau susiduria su šiuo sutrikimu
Šis šlapinimosi sutrikimas gali paveikti bet kurį žmogų – tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Dažniau jis fiksuojamas tarp mažamečių, kurie jau išmoko sėdėti ant puoduko, tačiau paprastai pasireiškia 4–6 metų vaikams. Suaugusiųjų tarpe dažniau serga moterys virš keturiasdešimties. Maždaug penktadaliui 4–6 metų vaikų pasitaiko dieninis nelaikymas būtent dėl šios būklės, o tarp vyresnių nei 40 metų moterų pasitaikymo dažnis siekia 6% ar daugiau.
Simptomai
Neurogeniniu sutrikimais nesusijęs šlapinimosi funkcijos sutrikimas pasireiškia įvairiais simptomais, dažniausiai tokiais:
- Sunkumas pradėti šlapintis arba poreikis stipriai stengtis
- Silpna šlapimo srovė, dažnai užstringanti ar nutrūkstanti
- Poreikis naudoti pilvo, apatinio pilvo raumenis ar rankomis spausti apačią norint pasišlapinti
- Nuolatinis jausmas, jog šlapimo pūslė liko neištuštėjusi
- Vidurių užkietėjimas
- Šlapinimasis rečiau ar dažniau nei įprastai
- Nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas (šlapimo nelaikymas)
- Staigus ir stiprus noras šlapintis, kurio dažnai nepavyksta sulaikyti
- Dažnas nubudimas naktį norint šlapintis (nikturija)
Vaikams šie simptomai gali pasireikšti dieniniu šlapimo nelaikymu, o jie stengiasi sulaikyti šlapinimąsi sukryžiuodami kojas, pritūpdami ar spausdami rankomis.
Priežastys
Šio tipo šlapinimosi sutrikimo priežastys labai įvairios:
- Silpni šlapimo pūslės raumenys
- Šlapimo takų užsikimšimai
- Perdėtai aktyvi šlapimo pūslė
- Mažai aktyvi (vangiai veikianti) šlapimo pūslė, kuri nesukelia stipraus noro šlapintis
- Vidurių užkietėjimas
- Šlapimo takų infekcijos
- Nuolat atidedamas šlapinimasis iki maksimalaus pūslės išsiplėtimo
- Padidėjusi prostata (gerybinė prostatos hiperplazija) ar prostatos vėžys
- Vaikams – tai gali būti ir disfunkcinis tuštinimosi sindromas, kai pūslės ir žarnyno raumenys bei nervai nesuderintai veikia
Galimos komplikacijos
Jei šlapimo pūslė neištuštinama, likęs šlapimas sukuria gerą terpę bakterijoms daugintis, todėl didėja šlapimo takų infekcijų rizika. Gali susidaryti inkstų ar šlapimo pūslės akmenys, o retesniais atvejais – pažeidžiami ir inkstai. Psichologiniu aspektu dėl tokio sutrikimo žmonės dažnai jaučiasi nepatogiai, gėdijasi, gali išgyventi nerimą ar net depresiją. Nuolat turint problemų, prarandamas pasitikėjimas savimi, mažėja noras bendrauti, o vengiant socialinio gyvenimo gali kilti rimtų emocinių sunkumų.
- Nerimas
- Depresija
Diagnozė ir tyrimai
Kaip nustatoma ši būklė
Norėdamas nustatyti neneurogeninį šlapinimosi sutrikimą, gydytojas pirmiausia išklausys jūsų ligos istoriją ir atliks fizinį ištyrimą. Moterims gali būti atliktas dubens tyrimas, vyrams – prostatos apčiuopa.
Dažnai prašoma keletą dienų pildyti „šlapimo pūslės dienoraštį“, jame užrašant, kiek ir kada geriate, kaip dažnai bei kokiais kiekiais šlapinatės, kada pasitaiko nelaikymo epizodų. Šis dienoraštis padeda tiksliau įvertinti problemą ir parinkti tinkamiausius tyrimus.
Papildomi tyrimai
- Prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimas, siekiant įvertinti prostatos būklę
- Šlapimo tyrimas (analizė), nustatant galimas infekcijas
- Ultragarsinis tyrimas, kuriuo įvertinamas šlapimo pūslės ištuštinimas ir galima pažeida inkstuose
- Urodinaminiai tyrimai. Jie matuoja, kiek šlapimo susikaupia pūslėje ir kaip veikia šlapinimosi procesą dalyvaujantys raumenys
- Cistoskopija: į šlaplę įvedamas plonas instrumentas su kamera, kad vizualiai įvertintų pūslės ir šlaplės būklę
Vaikams tyrimų spektras paprastai siauresnis ir taikomi mažiau invaziniai metodai – paprastai pakanka stebėsenos su dienoraščiu, šlapimo tyrimo, ultragarsinio tyrimo ir kai kurių urodinaminių tyrimų.
Gydymas ir valdymas
Kaip gydomas šis sutrikimas
Gydymas priklauso nuo sutrikimo priežasties, todėl kiekvienu atveju jis koreguojamas individualiai. Galimi šie būdai:
- Šlapimo pūslės treniravimas. Susisteminama, kad šlapintis reikia reguliariai, net jei nėra stipraus noro, taip pripratinant pūslę prie reguliarumo.
- Dubens dugno raumenų lavinimas. Specialūs kineziterapijos pratimai moko atpalaiduoti pilvo ir dubens dugno raumenis, kad šlapintis būtų lengviau. Dažnai naudojamas biofeedback metodas arba Kėgelio pratimai.
- Vaistai. Priklausomai nuo sutrikimo tipo, gali būti paskirti alfa adrenoblokatoriai ar šlapimo pūslės spazmolitikai.
- Botulino toksino injekcijos. Injekuojant šį preparatą į šlapimo pūslės sienelę atpalaiduojami raumenys ir sumažėja susilaikančio šlapimo kiekis.
- Perkutaninis blauzdos nervo stimuliavimas (PTNS) – švelni elektra stimuliuojamas blauzdos nervas, o per jį siunčiami impulsai į dubens srities nervus. Tai padeda reguliuoti pūslės veiklą.
- Kryžmens nervo stimuliacija – chirurginiu būdu įvedamas elektrodas ir nuolat siunčiami impulsai, aktyvinantys pūslės raumenis.
- Savarankiškas kateterizavimas. Jei pūslė neištuštinama, mokomasi periodiškai savarankiškai naudoti kateterį.
- Operacinis pūslės tūrio didinimas (cistoplastika), kai kiti metodai neveiksmingi – tokia chirurginė intervencija būtina retai.
Vaikams dažnai rekomenduojama šlapimo pūslės treniruotė, kineziterapija ir vaistai (alfa adrenoblokatoriai ar anticholinerginiai vaistai). Taip pat svarbu išmokyti vaiką taisyklingos padėties ant tualeto bei užtikrinti reguliarų šlapinimosi režimą.
Gyvenimo būdo koregavimas
Norint pagerinti savijautą, pirmiausia patariama mažinti ar visai atsisakyti produktų, kurie dirgina šlapimo pūslę – kavos, arbatos, alkoholio, pikantiško ar rūgštaus maisto. Jei elgsenos pokyčiai neduoda rezultato, gydytojas paskiria vaistus: anticholinerginius preparatus, alfa adrenoblokatorius ar beta 3 receptorių agonistus, priklausomai nuo situacijos.
Atsigavimo laikas
Pagerėjimas priklauso nuo taikomo gydymo – šlapimo pūslės treniruotė ir dubens dugno pratimai rezultatus dažniausiai parodo per kelias savaites ar mėnesius, nervų stimuliavimas ima veikti po kelių savaičių. Vaistų poveikis jaučiamas greičiau – po keleto dienų ar savaičių.
Kada kreiptis į gydytoją
Rekomenduojama pasitarti su specialistu, jei atsiranda sunkumų šlapinantis, šlapimas smarkiai pakinta (tampa drumstas, įgauna neįprastą kvapą ar atsiranda kraujo), juntamas skausmas šlapinimosi metu ar kartojasi vidurių užkietėjimas. Taip pat sunerimti reikėtų, jei pasireiškia infekcijos požymiai – karščiavimas, šaltkrėtis ar galvos skausmas.
- Nesugebate šlapintis ilgesnį laiką
- Šlapimo pakitimai
- Skausmas šlapinantis
- Užsitęsęs vidurių užkietėjimas
- Infekcijos požymiai (karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas)
Prevencija
Pakeitus kai kuriuos kasdienius įpročius galima sumažinti šio šlapinimosi sutrikimo riziką.
- Venkite produktų, kurie gali dirginti šlapimo pūslę – kofeinas, citrusiniai vaisiai, aštrūs ar rūgštūs patiekalai, alkoholis.
- Didinkite skaidulų kiekį mityboje – taip išvengsite vidurių užkietėjimo, kuris dažnai prisideda prie šlapinimosi problemų. Geriausi skaidulų šaltiniai – ankštiniai augalai, vaisiai, daržovės ir viso grūdo produktai (pvz., pilno grūdo duona, avižiniai dribsniai, bolivinė balanda, rudieji ryžiai, viso grūdo makaronai).
- Palaikykite savo svorį normos ribose – didesnis kūno masės indeksas padidina spaudimą šlapimo pūslei ir didina nelaikymo riziką.
- Meskite rūkyti – nikotinas skatina dirginti pūslę, o rūkantiems dažniau pasireiškia lėtinis kosulys, kuris taip pat didina slėgį pilvo apačioje.
Prognozė
Perspektyvos sergant neneurogeniniu šlapinimosi sutrikimu – palankios. Daugeliu atvejų taikant gydymą galima susigrąžinti šlapimo pūslės kontrolę ir gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja. Chirurginės intervencijos prireikia itin retai.
Kuo neurogeninis sutrikimas skiriasi nuo neneurogeninio?
Neurogeninis šlapinimosi funkcijos sutrikimas susijęs su nervų sistemos pažeidimu – t.y., kai dėl smegenų, nervų ar nugaros smegenų ligų sutrinka pūslės veikla. Tuo tarpu neneurogeniniai sutrikimai išsivysto dėl kitų priežasčių, nėra susiję su nervų sistema.