SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Vaikų sveikata

Omfalocelė: kas tai, priežastys, gydymas ir prognozė

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 26 spalio
Kategorija Vaikų sveikata
0
Omfalocelė: kas tai, priežastys, gydymas ir prognozė
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

Per kiek laiko pradeda veikti amoksicilinas?

Per kiek laiko pradeda veikti amoksicilinas?

2026 6 balandžio
Kiek laiko išlieka lazerinės plaukų šalinimo procedūros rezultatai?

Kiek laiko išlieka lazerinės plaukų šalinimo procedūros rezultatai?

2026 6 balandžio

Kaip dažnai (ir kada) reikėtų naudoti dantų siūlą?

2026 6 balandžio

Kaip reumatoidinis artritas veikia mano gyvenimo pasirinkimus: ką norėčiau, kad žmonės žinotų

2026 6 balandžio

Omfalocelė yra įgimtas naujagimių pilvo sienos defektas, kai dalis pilvo organų, pavyzdžiui, žarnos ar kepenys, išlenda pro pilvo sienos angą bambos srityje. Šiuos organus dengia permatoma membrana, sudaryta iš pilvaplėvės. Omfalocelė dar vadinama egzomfalu.

Turinys
  1. 1.Kaip ir kodėl vystosi omfalocelė
  2. 2.Omfalocelės tipai
  3. 3.Kiek dažnai pasitaiko ši būklė?
  4. 4.Omfalocelės rizikos veiksniai
  5. 5.Omfalocelės pasekmės ir komplikacijos
  6. 6.Diagnozė ir tyrimai
    • 6.1Kokie papildomi tyrimai gali būti reikalingi?
  7. 7.Gydymo būdai
    • 7.1Nedidelių omfalocelių gydymas
    • 7.2Didelės omfalocelės gydymas
    • 7.3Maitinimas ir veikla po operacijos
  8. 8.Prevencija
  9. 9.Prognozė
  10. 10.Gyvenimas su omfalocelės diagnoze
  11. 11.Ar omfalocelė gali praeiti savaime?

Kaip ir kodėl vystosi omfalocelė

Omfalocelė susiformuoja vaisiui dar vystantis gimdoje. Apie 6–10 nėštumo savaitę augančios žarnos natūraliai išsikiša į virkštelę – ši būsena normali ir laikina. Paprastai iki 11 savaitės žarnos vėl grįžta į pilvo ertmę. Jei taip nenutinka, susiformuoja omfalocelė.

Didesnei daliai vaikų, gimusių su omfalocelėmis, kartu gali būti pažeistos ir kitos organų sistemos, tokios kaip stuburas, širdis, virškinimo ar šlapimo sistema, galūnės. Šis defektas dažnai būna susijęs su kitais įgimtais sutrikimais.

Omfalocelės tipai

  • Nedidelė omfalocelė: Tik dalis žarnyno išlenda už pilvo sienos, defekto dydis iki 5 cm skersmens.
  • Didelė omfalocelė: Iš pilvo išsiveržia daugiau organų (žarnos, kepenys, blužnis), defekto plotis viršija 5 cm. Tokią būklę specialistai vadina milžiniška (gigantiška) omfalocelė.

Kiek dažnai pasitaiko ši būklė?

Omfalocelė nėra labai dažna – ja gimsta maždaug 1 iš 4 200 naujagimių. Beveik du trečdaliai visų atvejų gali būti susiję su kitais sveikatos sutrikimais.

Omfalocelės rizikos veiksniai

Tiksliai žinoma, kodėl kai kuriems vaikams išsivysto omfalocelė, o kai kuriems ne. Tačiau specialistai išskiria kelis rizikos veiksnius:

  • Motinos amžius virš 35 metų.
  • Alkoholio vartojimas nėštumo metu.
  • Kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis ar toksinais, pvz., pesticidais ar tirpikliais.
  • Genetiniai veiksniai – omfalocelė gali kartotis šeimoje ir būti susijusi su chromosomų pakitimais (pvz., 13, 18 ar 21 trisomija).
  • Mamos sveikatos sutrikimai: nutukimas, diabetas, aukštas kraujospūdis.
  • Nepakankama mityba ar vitaminų stoka.
  • Rūkymas.
  • Tam tikrų vaistų vartojimas nėštumo metu, pavyzdžiui, kai kurie antidepresantai ar vaisingumą skatinantys preparatai.

Omfalocelės pasekmės ir komplikacijos

Be omfalocelės, naujagimiai dažnai turi ir kitų būklių, tokių kaip Beckwith-Wiedemann sindromas (gimsta su didesniu liežuviu, dideliu insulino kiekiu, mažu cukraus kiekiu kraujyje), širdies ydos ar chromosomų pakitimai. Gali būti ir blogesnis plaučių, žarnyno vystymasis, retai – virškinimo sunkumai dėl vangiai dirbančių žarnų.

Specialistai paprastai omfalocelę nustato dar nėštumo metu, todėl galima parinkti reikiamą gydymą iš karto po gimdymo.

Diagnozė ir tyrimai

Nėštumo metu omfalocelė dažniausiai diagnozuojama antro ar trečio trimestro ultragarsu – gydytojai gali matyti, kad dalis vaisiaus organų vystosi už pilvo sienos. Tokiu atveju papildomai atliekama širdies echoskopija, kad būtų įvertinta širdies būklė.

Kai kuriais atvejais omfalocelė nustatoma tik gimus vaikui. Pirmosiomis valandomis po gimimo iš karto imamos visos reikiamos priemonės kūdikio sveikatai užtikrinti ir defektui gydyti.

Kokie papildomi tyrimai gali būti reikalingi?

  • Amniocentezė: paimamas ir ištiriamas vaisiaus vandenų mėginys, ieškoma chromosominių pokyčių.
  • Kraujo tyrimai: matuojamas alfa-fetoproteino kiekis, kurį gamina vaisiaus kepenys – padidėję rodikliai dažnai rodo poreikį išsamesniam vertinimui.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): padeda detaliai įvertinti širdies, plaučių bei kitų organų būklę.
  • Pakartotiniai ultragarsiniai tyrimai: stebimas vaisiaus augimas ir vystymasis.

Po gimimo vaikui atliekama apžiūra, o esant reikalui – papildomi tyrimai.

Gydymo būdai

Omfalocelės gydymo pasirinkimas priklauso nuo defekto dydžio, vaiko bendros būklės, gimdymo laiko, ar omfalocelė nepažeista, ir kitų sveikatos aspektų.

Nedidelių omfalocelių gydymas

Jei defektas mažas, chirurgai paprastai atlieka operaciją netrukus po gimimo: organai grąžinami į pilvo ertmę, skylė pilvo sienoje uždaroma, taip apsaugant nuo infekcijų ir audinių pažeidimų.

Didelės omfalocelės gydymas

Didelio defekto atveju gydymas vyksta keliais etapais: gydytojai po truputį, per kelias dienas ar savaites, gražina organus į pilvo ertmę, o išorėje juos apsaugo steriliu uždangalu. Tokia taktika saugiausia, nes kūdikio pilvo ertmė dar būna per maža visiems organams talpinti, o staigus jų įkėlimas gali pakenkti jų kraujotakai. Dažniausiai per dvi savaites atliekama dar viena operacija pilvo sienos anatomijai atkurti.

Esant dideliam defektui, kartais prireikia odos tempimo ar net odos lopų – audinių perkelimo iš kitos kūno vietos, kad būtų uždengta anga. Tokie kūdikiai gali sunkiau kvėpuoti ir dažnai kurį laiką gauna kvėpavimo palaikymą, kol sustiprėja.

Maitinimas ir veikla po operacijos

Išrašant vaiką namo, jis dažniausiai jau maitinamas įprastai. Esant širdies ar plaučių problemoms, prireikus, maitinama zonda, tačiau didžioji dauguma vaikų greitai grįžta prie įprasto maitinimo.

Veiklų apribojimų po operacijos nėra – svarbu saugoti vaiką ir leisti jam vystytis pagal amžių.

Prevencija

Mokslininkai vis dar tiria, ar galima paveikti omfalocelės atsiradimą. Kol kas nėra aiškių veiksmų, kurių būtų galima imtis siekiant visiškai išvengti šio defekto. Vis dėlto, kuriant sveiką vaisių ir mažinant su nėštumu susijusias komplikacijas, svarbu laikytis šių bendrų rekomendacijų:

  • Nevartoti alkoholio.
  • Mesti rūkyti.
  • Siekite išlaikyti optimalų kūno svorį.

Prognozė

Tolimesnė vaikų, gimusių su omfalocelėmis, sveikata priklauso nuo defekto dydžio bei kitų sveikatos sutrikimų. Jei be omfalocelės nėra kitų rimtų būklių, vaikas dažniausiai visiškai pasveiksta. Tačiau daugeliu atvejų omfalocelė būna kartu su kitomis įgimtomis anomalijomis, todėl ilgalaikę prognozę geriausiai gali įvertinti gydytojai jau po detalaus ištyrimo ir gydymo.

Išgyvenamumas esant omfalocelėms – apie 95 %. Šį procentą lemia papildomi sveikatos sutrikimai bei pažeistų organų sistemos.

Gyvenimas su omfalocelės diagnoze

Jeigu omfalocelė nustatoma dar nėštumo metu, gimdymas planuojamas ligoninėje, kurioje dirba specializuota komanda ir yra būtina aparatūra. Priklausomai nuo defekto dydžio, kai kuriais atvejais rekomenduojamas cezario pjūvis, ypač jei omfalocelė didelė.

Grįžus namo po operacijos svarbu stebėti žaizdos būklę. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei pastebite:

  • Pūliavimą ar išskyras iš žaizdos
  • Kūno temperatūros pakilimą
  • Vėmimą, ypač žalsvos spalvos (tai gali reikšti žarnų nepraeinamumą)
  • Žaizdos paraudimą

Ar omfalocelė gali praeiti savaime?

Ypač mažos omfalocelės retais atvejais gali užsitraukti pačios, tačiau dažniausiai reikalinga chirurginė pagalba.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Per kiek laiko pradeda veikti amoksicilinas?
Vaistai

Per kiek laiko pradeda veikti amoksicilinas?

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2026 6 balandžio
Kiek laiko išlieka lazerinės plaukų šalinimo procedūros rezultatai?
Dermatologija

Kiek laiko išlieka lazerinės plaukų šalinimo procedūros rezultatai?

Paskelbė Sveikatingumas
2026 6 balandžio
Kaip dažnai (ir kada) reikėtų naudoti dantų siūlą?
Odontologija

Kaip dažnai (ir kada) reikėtų naudoti dantų siūlą?

Paskelbė Simona Petrauskienė
2026 6 balandžio
Kitas įrašas
Onchocerkozė (upių aklumas): simptomai, rūšys ir gydymas

Onchocerkozė (upių aklumas): simptomai, rūšys ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Burnos vėžys

Burnos vėžio požymiai

2026 19 sausio
Per kiek laiko pradeda veikti amoksicilinas?

Per kiek laiko pradeda veikti amoksicilinas?

2026 6 balandžio
Kiek laiko išlieka lazerinės plaukų šalinimo procedūros rezultatai?

Kiek laiko išlieka lazerinės plaukų šalinimo procedūros rezultatai?

2026 6 balandžio
Kaip dažnai (ir kada) reikėtų naudoti dantų siūlą?

Kaip dažnai (ir kada) reikėtų naudoti dantų siūlą?

2026 6 balandžio
Kaip reumatoidinis artritas veikia mano gyvenimo pasirinkimus: ką norėčiau, kad žmonės žinotų

Kaip reumatoidinis artritas veikia mano gyvenimo pasirinkimus: ką norėčiau, kad žmonės žinotų

2026 6 balandžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Per kiek laiko pradeda veikti amoksicilinas?
  • Kiek laiko išlieka lazerinės plaukų šalinimo procedūros rezultatai?
  • Kaip dažnai (ir kada) reikėtų naudoti dantų siūlą?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.