SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Perianalinis pūlinys ir hemorojus: priežastys, gydymas, operacija

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 12 sausio
Kategorija Ligos
0
Perianalinis pūlinys ir hemorojus: priežastys, gydymas, operacija
Share on FacebookShare on Twitter

Perianalinis pūlinys – tai skaudi, patinusi ir pūlių pilna darinys netoli išangės, tiesiosios žarnos ar tarpvietės (tarpvietė – sritis tarp lytinių organų ir išangės). Šis darinys atsiranda, kai kuri nors iš išangės liaukų užsikemša ir joje ima daugintis bakterijos. Tokiu atveju pūliai ir skysčiai kaupiasi, o rezultatas – itin skausmingas pūlinys ties sėdmenų anga.

Turinys
  1. 1.Kas dažniausiai serga perianaliniu pūliniu
  2. 2.Perianalinio pūlinio simptomai
  3. 3.Kas lemia perianalinio pūlinio atsiradimą
  4. 4.Kaip nustatomas perianalinis pūlinys
  5. 5.Perianalinio pūlinio gydymas ir priežiūra
    • 5.1Namų priežiūros patarimai
    • 5.2Kiek laiko gyja perianalinis pūlinys?
    • 5.3Svarbūs profilaktikos principai
  6. 6.Ligos eiga ir galimos komplikacijos
  7. 7.Kada verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją
  8. 8.Kuo skiriasi hemorojus ir pūlinys prie išangės?

Kas dažniausiai serga perianaliniu pūliniu

Perianaliniai pūliniai dažniau būdingi vyrams ir dažniausiai pasireiškia 20–60 metų amžiaus žmonėms. Tačiau rizika susirgti padidėja tam tikroms žmonių grupėms ar esant kitoms sveikatos būklėms.

  • Lėtinės žarnyno ligos, pavyzdžiui, Krono liga ar opinis kolitas.
  • Cukrinis diabetas.
  • Divertikulitas – gaubtinės žarnos uždegimas.
  • Imunodeficitinės būklės, pavyzdžiui, ŽIV infekcija.
  • Seksualiniu keliu plintančios infekcijos.
  • Nėštumas.
  • Rūkymas.
  • Tam tikrų vaistų vartojimas (imunosupresantai, onkologiniai vaistai, prednizolonas).
  • Dažnas viduriavimas arba užkietėję viduriai.
  • Objektų įvedimas į tiesiąją žarną (pvz., lytinių santykių metu).

Išangės srityje gausu gleives gaminančių liaukų. Užsikimšus vienai iš jų ir patekus bakterijoms ar išmatų likučiams, gali susidaryti pūlinys. Medicinoje tokia būklė kartais vadinama išangės arba anorektaliniu pūliniu.

Perianalinio pūlinio simptomai

Pagrindinis šios ligos požymis – skausmingas, patinęs, raudonas guzas šalia išangės, panašus į didelį spuogą ar virimą. Jis dažnai pulsuojantis, skauda sėdint, tuštinantis ar net kosint. Skausmas neretai stiprus ir nuolat juntamas.

  • Gausus pūliuojantis išskyros iš išangės.
  • Išangės ar tiesiosios žarnos skausmas.
  • Raudonas, patinęs, jautrus darinys šalia išangės.
  • Skausmingas tuštinimasis arba užkietėjimas.
  • Dirginimas ir niežulys aplink išangę.
  • Kraujavimas iš tiesiosios žarnos.
  • Skausmas apatinėje pilvo dalyje.
  • Temperatūros pakilimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.

Kas lemia perianalinio pūlinio atsiradimą

Dažniausiai perianalinis pūlinys randasi dėl užsikimšusios ar užsikimšusios išangės liaukos, kurioje ima daugintis bakterijos arba patenka užkrėstos išmatos. Pūlinio susiformavimą gali nulemti ir kitos priežastys:

Susiję įrašai

5 rimtos ilgalaikės rėkimo ant vaikų pasekmės

5 rimtos ilgalaikės rėkimo ant vaikų pasekmės

2026 20 vasario
Kuo skiriasi aknė ir spuogai?

Kuo skiriasi aknė ir spuogai?

2026 20 vasario

Ar E. coli yra užkrečiama?

2026 20 vasario

Ar galima vartoti eritritolį kaip saldiklį, sergant diabetu?

2026 20 vasario
  • Uždegiminė tiesiosios žarnos plyšio žaizdelė (anilinė fissūra).
  • Trauma išangės srityje, pavyzdžiui, po lytinių santykių.
  • Seksualiniu būdu plintančios infekcijos.
  • Ligos, susijusios su žarnynu ar žarnyne vykstančiais uždegimais.
  • Infekuota epidermio (riebalinių) liaukos cista tarpvietėje – dažniausiai tai sukelia mažesnį skausmą ir retai temperatūrą.
  • Hidradinitas (hidradenitis suppurativa) – lėtinė liga, iššaukianti pūlinius tam tikrose kūno vietose, tarp jų ir apie išangę.

Kaip nustatomas perianalinis pūlinys

Gydytojui dažnai pakanka tiesiosios žarnos apžiūros – įkišus pirštą į išangę, apčiupiamas darinys, įvertinama gleivinės būklė. Kartais naudojamas specialus instrumentas – spekulas – išangės arba tiesiosios žarnos apžiūrai. Paviršinis pūlinys dažnai lengvai matomas plika akimi, tačiau gilesnius ar užslėptus dažnai reikia lokalizuoti papildomais tyrimais.

Sunkiau prieinamų pūlinių paieškai gali būti atlikta proktosigmoidoskopija (apžiūra su vaizdo kamera), kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar ultragarsas.

Be to, gydytojas gali norėti atmesti rimtesnes ligas, tokias kaip tiesiosios žarnos navikai.

Perianalinio pūlinio gydymas ir priežiūra

Dažniausias gydymo būdas – chirurginis pūlinio atvėrimas ir drenažas. Šio proceso metu gydytojas nuskausmina vietą ir specialiu pjūviu pašalina pūlius. Procedūra dažniausiai atliekama gydytojo kabinete, o esant dideliam arba giliam pūliniui, gali prireikti bendros nejautros ir chirurginės priežiūros stacionare.

Priklausomai nuo pūlinio dydžio ir vietos, kartais paliekamas maži kateteriai tolesniam drenažui. Paprastai siūlų nereikia – užteka užklijuoti tvarstį.

Įprasta, kad gydytojas rekomenduoja:

  • Reguliariai sėdėti šiltoje vonelėje (sitz vonia) – taip mažėja tinimas, skausmas ir greičiau gyja žaizda.
  • Antibiotikus infekcijai suvaldyti, ypač jei imuninė sistema nusilpusi.
  • Lazatyvus ar išmatų minkštiklius, kad tuštinimasis būtų mažiau skausmingas.
  • Vaistus nuo skausmo, prireikus ir stipresnius receptinius vaistus.

Namų priežiūros patarimai

Kai lengvas pūlinys nedidelis, gydytojas gali leisti gydyti šiltomis vonelėmis ar kompresais. Tačiau savarankiškai išspausti pūlinio neverta – tai gali pabloginti situaciją ir paskatinti infekcijos plitimą. Jei pūlinys savaime atsidaro, svarbu kruopščiai plauti vietą švelniu muilu, uždėti tvarstį ir stebėti gijimą.

Kiek laiko gyja perianalinis pūlinys?

Po atvėrimo ir drenažo žaizda paprastai užgyja per 3–4 savaites. Visgi maždaug pusei sergančiųjų gali išsivystyti analinė fistulė – tai tarsi tunelis tarp odos ir išangės, susidaręs po pūlinio.

Svarbūs profilaktikos principai

  • Saugiai ir laiku gydyti lėtinę ligą, jei ji didina analinių pūlinių riziką (pvz., diabetą, žarnyno uždegimus).
  • Rūpintis išangės ir tarpvietės švara.
  • Naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu, kad apsaugotumėte nuo infekcijų.

Nors dalies priežasčių išvengti neįmanoma, svarbus reguliarus gydymas ir supratimas apie rizikos veiksnius.

Ligos eiga ir galimos komplikacijos

Perianalinis pūlinys dažniausiai nėra pavojingas ir sėkmingai išgydomas. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei simptomai stiprėja arba po gydymo neišnyksta.

Retais atvejais galimi tokie nenumatyti sunkumai:

  • Analinės fistulės susidarymas (nuolatiniai infekciniai tuneliai tarp žarnyno ir odos).
  • Dažnai pasikartojantys pūliniai.
  • Sunki infekcija ar sepsis.
  • Furnjė gangrena – reta, bet pavojinga bakterinė tarpvietės infekcija.

Kada verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją

  • Labai stiprus skausmas arba diskomfortas išangės srityje.
  • Kraujavimas iš tiesiosios žarnos.
  • Karščiavimas, drebulys, bendras silpnumas.
  • Pastebimas patinimas ar paraudimas apie išangę.

Kuo skiriasi hemorojus ir pūlinys prie išangės?

Hemorojus ir perianalinis pūlinys gali būti panašūs iš pažiūros, tačiau tai labai skirtingos būklės. Hemorojus – tai išsiplėtusios, kietos tiesiosios žarnos ar išangės venos. Jos gali sukelti diskomfortą, niežėjimą ir kraujavimą, dažnai praeina savaime ar po gydymo tepalais. Tuo tarpu pūlinys – uždegiminis, skausmingas, šiltas liesiant ir, jei negydomas, gali sukelti temperatūrą, drebulį ir bendros savijautos pablogėjimą. Skirtingai nuo hemorojaus, pūlinys reikalauja aktyvaus gydymo.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

5 rimtos ilgalaikės rėkimo ant vaikų pasekmės
Vaikų sveikata

5 rimtos ilgalaikės rėkimo ant vaikų pasekmės

Paskelbė Eglė Jatulytė
2026 20 vasario
Kuo skiriasi aknė ir spuogai?
Dermatologija

Kuo skiriasi aknė ir spuogai?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 20 vasario
Ar E. coli yra užkrečiama?
Ligos

Ar E. coli yra užkrečiama?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 20 vasario
Kitas įrašas
Periapikalinis pūlinys: simptomai, diagnostika ir gydymas

Periapikalinis pūlinys: simptomai, diagnostika ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2026 4 sausio
Šaltkrėtis

Šaltkrėtis, bet be karščiavimo

2026 18 sausio
5 rimtos ilgalaikės rėkimo ant vaikų pasekmės

5 rimtos ilgalaikės rėkimo ant vaikų pasekmės

2026 20 vasario
Kuo skiriasi aknė ir spuogai?

Kuo skiriasi aknė ir spuogai?

2026 20 vasario
Ar E. coli yra užkrečiama?

Ar E. coli yra užkrečiama?

2026 20 vasario
Ar galima vartoti eritritolį kaip saldiklį, sergant diabetu?

Ar galima vartoti eritritolį kaip saldiklį, sergant diabetu?

2026 20 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • 5 rimtos ilgalaikės rėkimo ant vaikų pasekmės
  • Kuo skiriasi aknė ir spuogai?
  • Ar E. coli yra užkrečiama?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.