Psoriazė – tai lėtinė autoimuninė odos liga, kurią lemia pernelyg aktyvi imuninė sistema. Ši būklė sukelia paraudusias, pleiskanojančias odos dėmes, vadinamas plokštelėmis. Dėl uždegimo oda tampa stora, o pažeistos vietos dažnai šerpetoja ar net pradeda niežėti. Nors liga nėra išgydoma, daugelis žmonių patiria periodinius paūmėjimus ir atoslūgius, kai simptomai sumažėja arba visai išnyksta.
Psoriazės formos
Ši liga pasireiškia skirtingomis formomis, kurių kiekviena pasižymi savitais požymiais:
- Plokštelinė psoriazė: dažniausia ligos rūšis, pasireiškianti daugeliui sergančiųjų. Jai būdingi didesni, pleiskanojantys, rausvi pleistrai.
- Atvirkštinė psoriazė: išryškėja odos raukšlėse ir sukelia plonas, švelnias dėmeles be pleiskanų.
- Lašinė psoriazė: dažnai susergama po streptokokinės infekcijos, ypač vaikystėje ar jaunystėje. Apibūdinama kaip smulkių, raudonų, lašelio formos dėmelių išbėrimas.
- Pūslinė psoriazė: būdinga pūslėms, užpildytoms pūliais, kurios iškyla ant plokštelės paviršiaus.
- Eritroderminė psoriazė: reta, tačiau itin sunki forma, kuri išplinta per didelius odos plotus (virš 90 % kūno paviršiaus), sukeldama stiprų paraudimą ir odos nusilupimą.
- Sebopsoriazė: pasitaiko ant galvos odos ir veido – matomos riebios, gelsvos pleiskanos ir plokštelės. Ši rūšis yra tarpinė tarp psoriazės ir seborėjinio dermatito.
- Nagų psoriazė: keičiasi nagų spalva, pastebimas jų trupėjimas, duobutės ar net skilinėjimai.
Kurioje kūno vietoje atsiranda psoriazė?
Psoriaziniai bėrimai gali iškilti bet kuriame odos plote. Dažniausi pažeidimų regionai yra alkūnės, keliai, galvos oda, rankų ir kojų nagai, nugara, delnai ir pėdos, kartais – veidas, burnos gleivinė ar lytinės sritys. Paprastai liga apima ribotus plotus, tačiau sunkiais atvejais plokštelės gali susijungti ir išplisti žymiai plačiau.
Psoriazinio artrito ypatumai
Daliai sergančiųjų pasireiškia ne tik odos, bet ir sąnarių uždegimas – vadinamasis psoriazinis artritas. Jis pasireiškia sąnarių skausmu, tinimu ir funkcijos sutrikimu. Ši uždegiminė reakcija, kaip ir pati psoriazė, yra autoimuninė. Manoma, kad apie kas trečias asmuo, sergantis psoriaze, gali susidurti ir su artritu. Laiku pradėtas gydymas svarbus norint apsaugoti sąnarius nuo pažeidimų.
Kadangi dažna ir kam pasireiškia psoriazė?
Psoriaze gali sirgti žmonės bet kokio amžiaus, lyties ar rasės. Nors visame pasaulyje ši liga gana paplitusi, manoma, kad serga apie 2-3 proc. gyventojų. Simptomai dažniausiai pirmą kartą atsiranda jaunystėje ar ankstyvame suaugusiojo amžiuje, tačiau gali pasireikšti ir vėliau.
Psoriazė ir egzema: kuo skiriasi?
Psoriazė ir egzema – skirtingos odos ligos, nors kai kurie išoriniai simptomai gali būti panašūs: bėrimai, niežėjimas, odos spalvos pokyčiai. Esminis skirtumas: psoriazė sukelia storas, pleiskanojančias plokšteles, o egzema dažniau pasireiškia sausumu, nelygia oda ir stipresniu niežėjimu.
Psoriazės simptomai
Pagrindinis psoriazės požymis – rausvos ar raudonos, iškilusios ir storos odos sritys, kurias dengia pleiskanos. Jos gali atrodyti kaip bėrimas ar salelės, kurių paviršius lengvai pleiskanoja ir luptelėjus kartais net kraujuoja. Progresuojant ligai, maži spuogeliai pradeda didėti, pleiskanos storėja, o jų paviršius gali šerpetoti. Plačios odos pažaidos vadinamos plokštelėmis; jei bėrimas auga, pažeidimai jungiasi ir sudaro didesnius plotus.
Dažni simptomai: niežulys, skausmingumas ar perštėjimas, labai išsausėjusi ir įtrūkusi oda. Gali sutrikti nagų išvaizda – atsiranda taškinės duobutės, trapumas ar spalvos pokyčiai. Jei pažeidžiamas sąnarys, juntamas ir skausmas, patinimas, judesių sunkumas.
Kas lemia psoriazės atsiradimą?
Pagrindinis veiksnys – pernelyg aktyvi imuninė sistema, kuri klaidingai atakuoja sveikas odos ląsteles manydama, kad tai – svetimkūniai. Tai sukelia uždegimą, matomą kaip odos plokštelės, bei spartesnį odos ląstelių dauginimąsi.
Paprastai naujos odos ląstelės bręsta per 3-4 savaites, tačiau sergant psoriaze šis procesas sutrumpėja iki vos kelių dienų. Dėl to odos paviršiuje susikaupia pleiskanos ir oda pradeda šerpetoti.
Daugeliu atvejų psoriazė būna paveldima – ligos polinkį dažnai nulemia paveldėti genai.
Pagrindiniai psoriazės paūmėjimo veiksniai
Papildomai prie genetinio polinkio bei imuninės sistemos ypatybių, paūmėjimus dažnai skatina tam tikri dirgikliai:
- Stiprus emocinis stresas
- Inkcijos, ypač streptokokinės anginos
- Odos traumos, įpjovimai, įbrėžimai ar operacijos
- Tam tikri vaistai (pvz., ličio preparatai, beta blokatoriai)
- Ryškūs aplinkos temperatūros svyravimai
Reikėtų atminti, kad psoriazė nėra užkrečiama – ja neužsikrėsite nuo kito žmogaus vien palietę jo odą.
Kaip diagnozuojama psoriazė?
Pirmiausia, specialistas įvertina odos pokyčius apžiūros metu ir aptaria patiriamus simptomus. Dažnai klausiama apie odos ligų atvejus šeimoje, pirmuosius bėrimo požymius, naudojamą kūno priežiūrą. Jei kyla abejonių, taikomas odos biopsijos tyrimas – mažas odos mėginys imamas ir tiriamas mikroskopu, kad būtų patikslinta diagnozė.
Psoriazės gydymo būdai
Gydymas priklauso nuo ligos formos, bėrimo lokacijos bei pažeisto ploto dydžio, taip pat nuo žmogaus amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Įprastai rekomenduojamos šios priemonės:
- Kortikosteroidų tepalai
- Drėkinamieji kremai ir losjonai
- Preparatai, lėtinantys odos ląstelių dauginimąsi (pvz., antralino tepalas)
- Vaistiniai šampūnai ar losjonai
- Vitaminu D3 praturtinti tepalai
- Vitaminas A arba retinoidų pagrindo kremai
Plokštelėms, kurių yra mažai, kartais pakanka tik vietinio gydymo. Jei pažeista oda gausiai arba prisideda sąnarių problemos, gali reikėti sudėtingesnio gydymo plano.
Ką daryti, jei pradinis gydymas nepadeda?
Kai įprastos priemonės neveiksmingos arba psoriazė apima didelę odos dalį, siūlomi papildomi gydymo metodai:
- Šviesos terapija: speciali LED ar UV spindulių terapija mažina uždegimą ir stabdo ląstelių dalijimąsi
- PUVA terapija: derinamas vaistas psoralenas ir ultravioletiniai spinduliai
- Retinoidai: su vitaminu A susiję vaistai, padedantys kontroliuoti simptomus
- Imuninės sistemos moduliatoriai („biologiniai“ preparatai, mažos molekulės inhibitoriai)
- Methotreksatas: skirtas sunkiais atvejais – naudojimas reikalauja stebėti kepenų funkcijos rodiklius
- Ciklosporinas: slopina uždegimą, tačiau gali sukelti kraujospūdžio ar inkstų funkcijos pokyčius
Prieš pradedant naują gydymą, būtina pasitarti su gydytoju apie galimus šalutinius poveikius ir priežiūrą vartojant vaistus.
Psoriazės komplikacijos
Psoriazė gali lemti ne tik fizinius, bet ir emocinius sunkumus. Be odos pokyčių, daliai žmonių vystosi sąnarių pažeidimai. Sergantysis taip pat turi didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu, antsvoriu, padidėjusia cholesterolio koncentracija kraujyje, patirti insultą ar širdies priepuolį. Todėl labai svarbi profilaktinė sveikatos patikra ir gyvenimo būdo korekcija.
Siekiant sumažinti komplikacijų riziką, reikėtų laikytis subalansuotos mitybos, reguliariai judėti, gerai išsimiegoti ir vengti rūkymo.
Kiek trunka ir kaip keičiasi savijauta gydymo metu?
Psoriazės paūmėjimo laikotarpiai gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Gydymo metu simptomai dažniausiai sumažėja arba visai praeina – tuomet kalbama apie ligos remisiją, tačiau vėliau gali vėl pasikartoti. Jei pavyksta išvengti paūmėjimus sukeliančių veiksnių, remisijos laikotarpis gali pailgėti iki kelerių metų.
Psoriazės prevencija
Visiškai išvengti psoriazės šiuo metu nėra galimybių. Tačiau, laikantis gydytojo rekomendacijų, sveikai maitinantis, sistemingai rūpinantis oda ir vengiant žinomų dirgiklių, galima sumažinti paūmėjimų ir jų intensyvumo riziką.
Ką svarbu žinoti, jei sergate psoriaze?
Ligos eigos pradžia ir eiga kiekvienam žmogui yra individuali, tačiau pradėjus pastebėti tam tikrus aplinkos veiksnius, galinčius ją paaštrinti, juos stenkis vengti. Dažni simptomai gali sukelti diskomfortą, niežulį ar nemalonų savijautos jausmą, tačiau šiuos pojūčius padeda suvaldyti tinkama priežiūra bei gydymas.
Psoriazės gydymo perspektyvos
Nors liga laikoma lėtine ir visiškai išgydyti jos neįmanoma, gydymas ir savipriežiūra leidžia valdyti simptomus bei išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Pasireiškus sunkesniems simptomams ar savijautos pokyčiams, būtina kreiptis į gydytoją.
Savarankiška priežiūra sergant psoriaze
- Vartokite paskirtus vaistus tiksliai taip, kaip nurodyta
- Nuolat drėkinkite odą, ypač po prausimosi
- Venkite šarminių ar stipriai veikiančių muilų
- Galvos odos pažeidimams naudokite specialų medicininį šampūną
Taip pat verta aptarti su gydytoju galimus pokyčius, siekiant sumažinti su psoriaze susijusių ligų, pavyzdžiui, širdies, psichologinių, cukrinio diabeto riziką. Rekomenduojama mažinti stresą – tinka meditacija, mankšta ar konsultacijos su psichologu.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Reguliariai apžiūrėkite savo odą ir atkreipkite dėmesį į bet kokius naujus bėrimus, pažeidimus ar simptomus, kurie negerėja arba progresuoja. Nustačius sąnarių skausmą, uždegimą ar pastebėjus kitų komplikacijų požymius, būtinas specialisto įvertinimas.
Klausimai, kuriuos svarbu aptarti su gydytoju
- Kaip veiksmingai valdyti ligos paūmėjimus ir kasdienius simptomus?
- Kokie gydymo variantai jums tinkamiausi?
- Ką dar galima padaryti norint pagerinti savo savijautą?
- Kokios alternatyvos galimos, jei vietiniai preparatai neveikia?
- Ar galima tikėtis, jog psoriazė visiškai praeis?