Pilorinė stenozė (HPS): simptomai ir priežastys

Piloro stenozė – tai reta, bet reikšminga kūdikių būklė, kai suplonėja raumeninis skrandžio ir plonosios žarnos perėjimo ruožas. Dėl raumenų pastorėjimo ir pralaidos susiaurėjimo maistas bei skysčiai sunkiai pasišalina iš skrandžio, todėl kūdikiams pasireiškia gausus vėmimas, dehidratacija ir lėtėja svorio augimas.

Kas yra piloro stenozė?

Piloro stenozė – tai tada, kai kūdikio piloro raumuo (tarp skrandžio ir plonosios žarnos) pastorėja ir susiaurėja. Kitaip tariant, atsiranda raumens hipertrofija, dėl kurios praeinama anga tampa per siaura. Dėl šios priežasties nurytas maistas ir skysčiai negali normaliai pereiti iš skrandžio į žarnyną. Gydytojai dažnai naudoja pilną pavadinimą – hipertrofinė piloro stenozė.

Šią būklę paprastai reikalinga gydyti chirurginiu būdu, bet laiku pastebėta ir sutvarkyta ji netrukdo toliau augti ir vystytis.

Kaip vystosi piloro stenozė?

Piloro sritis – tai raumeninis vožtuvas tarp skrandžio ir plonosios žarnos pradžios. Jis reguliuoja, kada ir kaip skrandžio turinys patenka į žarnyną. Paprastai šis raumuo susitraukia virškinimo metu ir atsipalaiduoja, kai laikas maistui keliauti toliau.

Kartais, dažniausiai per pirmąsias kelias savaites po gimimo, šis raumuo pradeda storėti ir siaurėti. Tai užblokuoja skrandžio turinio judėjimą žemyn, todėl kūdikis ima stipriai vemti ir sunkiai priauga svorio.

Susiję įrašai

Kada atsiranda piloro stenozė?

Dauguma kūdikių su šia diagnozė gimsta sveiki, simptomai dažniausiai pastebimi nuo trijų iki šešių savaičių amžiaus. Visgi kai kuriais atvejais prireikia ir kelių mėnesių, kol išryškėja visi požymiai. Kuo anksčiau užfiksuojami požymiai, tuo lengviau išvengti rimtų pasekmių – dehidratacijos ir išsekimo.

Ar vyresniems vaikams gali pasireikšti piloro stenozė?

Nors dažniausiai ši būklė būdinga kūdikiams, išskirtinai retai piloro nepraeinamumas gali atsirasti ir vyresniems vaikams. Vyresniųjų atveju dažniau priežastis būna skrandžio ar žarnyno uždegimas arba pepsinė opa.

Kaip dažnai diagnozuojama ši liga?

Piloro stenozė nustatoma 1–3,5 iš 1000 naujagimių. Tai viena dažniausių chirurginių būklių, dėl kurių kūdikiams reikia operacijos.

Piloro stenozės simptomai

Pirmuosius požymius dažniausiai galima pastebėti, kai kūdikiui būna 3–6 savaičių. Dažniausi simptomai:

Dažnas ir gausus vėmimas, būdingas „fontano” srove, kuris prasideda po valgio (dažniausiai per pusvalandį–valandą).
Pilvo skausmas ar spazmai.
Dehidratacijos požymiai (sausos lūpos, mažiau šlapių sauskelnių).
Nuolatinis alkis, net ir po gausaus vėmimo.
Dirglumas, verksmingumas.
Mažesni, retesni tuštinimaisi.
Banguojantys skrandžio judesiai prieš pat vėmimą, o kartais galima net apčiuopti mažą gumbelį pilvo viršuje (primenantį alyvuogę).
Svorio kritimas arba nepriaugimas.
Retkarčiais – odos ir akių baltymų pageltimas (gelta).

Nedidelis atpylinėjimas po maitinimo dar nėra šios ligos požymis – nerimą kelia tik stiprus, sunkų epizodai, ypač lydimi svorio kritimo ar kitų minėtų simptomų.

Kas lemia piloro stenozės vystymąsi?

Kol kas tiksliai nežinoma, dėl ko vystosi ši būklė. Tačiau pastebėta, kad įtakos gali turėti paveldimumas ir įvairūs aplinkos veiksniai.

Rizikos veiksniai

Šeimos istorija: apie 15 % sergančiųjų turi artimą giminaitį, kuriam buvo nustatyta ši liga.
Lytis: didžiausią riziką turi pirmagimiai berniukai.
Rasė: dažniau serga šviesiaodžiai europietiškos kilmės kūdikiai.
Mamos rūkymas nėštumo metu gali padidinti riziką.
Antibiotikų vartojimas: tiek kūdikiui iškart po gimimo, tiek nėščiajai vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurie vaistai gali didinti tikimybę susirgti.
Maitinimo būdai: kai kurie tyrimai sieja riziką su maitinimu iš buteliuko, tačiau ar tai tiesiogiai nulemia formulė, ar pats buteliukas – kol kas nėra aišku.

Piloro stenozės atpažinimas ir tyrimai

Kaip nustatoma diagnozė?

Įtariant piloro stenozę, gydytojas išklausinės apie kūdikio valgymo įpročius, pastebėtus simptomus, atliks apžiūrą. Kartais pilvo viršuje galima užčiuopti nedidelį darinį – pastorėjusį piloro raumenį.

Dažnai skiriamas ir kraujo tyrimas, kuris parodo, ar nėra dehidratacijos ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimo dėl gausaus vėmimo.

Kokie tyrimai gali būti reikalingi?

Jei diagnozei patvirtinti reikia daugiau informacijos, atliekamas pilvo echoskopinis tyrimas. Jo metu gydytojas specialiu davikliu prideda prie pilvo ir stebi vaizdą monitoriuje – dažnai aiškiai matyti pastorėjęs raumuo.

Jeigu ultragarsu ir apžiūra nerodo ryškios problemos, gali būti paskirta rentgeno kontrastinė skrandžio ir žarnų apžiūra. Kūdikis išgeria specialaus skysčio, o aparatūra fiksuoja, kaip skysčio kelias progresuoja virškinimo traktu – jei matoma, kad skystis nepraeina į žarnyną, gali būti patvirtinta piloro stenozė.

Gydymas ir priežiūra

Kaip gydoma piloro stenozė?

Pagrindinis gydymo būdas – operacija, kurios metu atliekama pyloromiotomija: chirurgas perpjauna pastorėjusį raumenį, išlaisvindamas praėjimą maistui. Prieš operaciją labai svarbu atstatyti kūdikio skysčių ir elektrolitų balansą – tam lašinami skysčiai į veną. Prieš operaciją būtina nieko nevalgyti apie 6 valandas – tai sumažina riziką nuskausminimo metu atpilti ir įkvėpti vėmalų.

Kaip vyksta operacija?

Chirurginė procedūra trunka trumpiau nei valandą. Kūdikis užmigdomas bendrine nejautra, dažniausiai pjūvis daromas kairėje pilvo pusėje, šiek tiek aukščiau už bambą. Procedūros metu perkertamas pastorėjęs raumuo (piloro sritis), kad prieangis vėl taptų laisvas ir maistas galėtų judėti toliau į žarnyną.

Ką tikėtis po operacijos?

Dažniausiai kūdikis ligoninėje stebimas 1–3 dienas. Maitinti galima pradėti jau po kelių valandų – pirmiausia mažomis porcijomis. Jei vaikas maitinamas mišinėliu, dozę ir koncentraciją palaipsniui didina medikų komanda. Jei žindoma, pirmieji maitinimai atliekami iš buteliuko, kad būtų tiksliai žinoma išgerta porcija.

Net po sėkmingos operacijos gali pasitaikyti vėmimų. Tai dažniausiai nereiškia, kad liga atsinaujino – priežastis gali būti narkozės poveikis, per didelis maisto kiekis ar dujų susikaupimas po valgymo. Jei vėmimų epizodai užsitęsia ar stiprėja, gali būti reikalingi papildomi tyrimai ir stebėjimas.

Ar galima išvengti šios ligos?

Šiuo metu nėra veiksmingo būdo piloro stenozei užkirsti kelią. Jeigu šeimoje jau buvo sergančiųjų, svarbu apie tai informuoti gydytoją, kad šis galėtų laiku pastebėti ankstyvus požymius. Ankstyva diagnostika ir gydymas – pats geriausias kelias išvengti didesnių problemų, tokių kaip mitybos nepakankamumas ar dehidratacija.

Prognozė ir ilgalaikės rekomendacijos

Persirgusių kūdikių prognozė paprastai puiki. Po sėkmingos operacijos mažyliai gerai atsistato, auga ir vystosi taip, kaip ir sveiki jų bendraamžiai. Retais atvejais prireikia papildomos operacijos, jei raumuo vis dar lieka per siauras.

Ilgalaikių neigiamų padarinių užaugusiems vaikams nenustatyta – jie neturi didesnės rizikos virškinimo trakto ar refliukso sutrikimams, palyginti su kitais.

Kūdikių priežiūra po operacijos

Po grįžimo namo kūdikis gali būti maitinamas kaip įprastai.
Skausmo atveju tinka specialisto paskirti vaistai nuo skausmo pagal poreikį.
Pirmą parą po operacijos galima prausti tik drėgna servetėle, tris dienas po operacijos – jau leidžiama maudytis vonioje.
Pjūvis paprastai užklijuotas specialia juostele (Steri-Strip™), kurios patiems nuimti nereikia – ji savaime nukris arba ją nuims gydytojas kontrolės metu.