Inkstų spenelio nekrozė yra inkstų būklė, kai dėl įvairių priežasčių žūva inkstų vidinės dalies ląstelės ir audiniai – ypač spenelių (papilių) srityje. Tokie pažeidimai trikdo pagrindinę inkstų funkciją – šalinti iš organizmo nereikalingas medžiagas ir reguliuoti skysčių pusiausvyrą. Jei liga progresuoja, tai gali sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą ar net visišką inkstų veiklos sustojimą.
Rizikos veiksniai
Ši liga dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms, dažniau ji pasireiškia moterims. Rizikos padidėja ir tiems, kurie serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, vartoja specifinius vaistus ar turi kitų inkstams kenksmingų veiksnių.
Kaip veikia inkstai?
Kraujas į inkstus patenka inkstų arterijomis, kurios išsišakoja į vis smulkesnes kraujagysles. Inkstų išorinėje dalyje tam tikros ląstelės išskiria vandenį ir nereikalingas medžiagas – taip susidaro šlapimas. Šlapimas mažais kanalėliais nukreipiamas į centrines inksto sritis, vadinamas smegenimis (medulla). Šiose vietose kanalėliai sudaro piltuvo formos darinius, kurie prie galiuko susijungia į didesnius kanalus – inkstų spenelius (papiles). Būtent per šią sritį šlapimas patenka į inksto surenkamąją ertmę ir tuomet per šlapimtakį keliauja į šlapimo pūslę bei pasišalina iš organizmo.
Kas sukelia inkstų spenelio nekrozę?
Neretai šios būklės priežastys yra lėtinės ligos ar tam tikri vaistai. Dažniausia – ilgalaikė diabetinės kilmės inkstų pažaida. Taip pat dažnai nekrozė vystosi piktnaudžiaujant nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pvz., ibuprofenu, aspirinu, naproksenu) ar sergant pjautuvine ląsteline anemija.
Kitos galimos priežastys:
- Lėtinė kepenų liga
- Inkstų uždegimas (pielonefritas)
- Inkstų tuberkuliozė
- Kraujo krešulys inkstų venoje
- Užspaudimas ar užsikimšimas šlapimtakyje
- Kraujagyslių uždegimas (vaskulitas)
Ar ši liga pažeidžia abu inkstus?
Apytiksliai 70 procentų atvejų inkstų spenelio nekrozė nustatoma abiejuose inkstuose.
Inkstų spenelio nekrozės simptomai
Ankstyvoje stadijoje ši būklė dažnai gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, todėl ją aptikti sunku. Dažiau ji nustatoma tada, kai atliekami tyrimai dėl kitų ligų arba dėl šią būklę sukeliančių sveikatos problemų.
Ligos progresavimo metu gali pasireikšti šie požymiai:
- Skausmingas šlapinimasis
- Dažnesnis šlapinimasis naktį
- Kraujas šlapime (tai matoma plika akimi arba tik mikroskopuojant)
- Didelis baltųjų kraujo kūnelių kiekis šlapime
- Karščiavimas, šaltkrėtis
- Skausmas juosmens srityje abipus stuburo
- Dažnesnės šlapimo takų infekcijos
Kaip diagnozuojama ši liga?
Inkstų spenelio nekrozės diagnozė remiasi išsamiais tyrimais. Dažniausiai atliekami inkstų vaizdiniai tyrimai, leidžiantys įvertinti inkstų struktūrą ir galimai pažeistas vietas. Tai gali būti rentgenograma, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas su kontrastine medžiaga.
Turimi instrumentai taip pat leidžia pažvelgti tiesiai į inkstus – tam atliekama uretroskopija, kai naudojamas lankstus vamzdelis su vaizdo kamera gale. Kartais reikalinga ir inksto biopsija, kai laboratoriškai tiriama nedidelė inksto audinio dalis.
Kokie kraujo ir šlapimo tyrimai gali būti naudingi?
- Inkstų veiklos įvertinimas, tiriant šlapalo azoto kiekį kraujyje (BUN) – padidėjęs kiekis signalizuoja apie inkstų filtracijos sutrikimus.
- Kreatinino tyrimas – šios medžiagos kiekis kraujyje kyla, jeigu inkstai nepakankamai išvalo kraują.
- Apskaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis (eGFR), kuris rodo, kiek efektyviai inkstai filtruoja kraują.
- Atliekamas šlapimo tyrimas (urinalizė) – juo randama kraujo, baltųjų kraujo ląstelių ar net atplyšusių inkstų spenelio audinių dalelių.
- Tiriamas baltymų ir kreatinino santykis šlapime – baltymų atsiradimas šlapime ženklina inkstų pažeidimą.
Galimos komplikacijos
Nenustačius ir negydant šios būklės, gali išsivystyti lėtinis inkstų nepakankamumas, reikalinga dializė, o sunkiais atvejais gali prireikti inksto persodinimo. Be to, inkstų spenelio nekrozė padidina pereinamojo tipo vėžio riziką inkstuose ar šlapimtakyje.
Gydymas ir priežiūra
Specifinis inkstų spenelio nekrozės gydymas neegzistuoja – visa pagalba nukreipta į pagrindinės priežasties kontrolę. Svarbiausia kiek įmanoma greičiau sumažinti tolimesnę žalą inkstams. Gydymo veiksmingumas priklauso nuo ligos išplitimo – jeigu pažeidimai nedideli, inkstų funkcija gali išlikti stabili ar net pagerėti, tačiau smarkiai pažengusios nekrozės atveju gali tekti taikyti dializę ar transplantaciją.
Profilaktika
Norėdami apsisaugoti nuo šios ligos, rūpinkitės bendra sveikata ir be reikalo nepiktnaudžiaukite nesaikingais vaistais, ypač nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar pjautuvinė ląstelinė anemija, labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir lankytis reguliariuose patikrinimuose. Profilaktiniai kraujo ir šlapimo tyrimai leidžia greitai pastebėti pirmus inkstų pažeidimo požymius.
Prognozė
Galutiniai ligos rezultatai priklauso nuo priežasties, ligos trukmės ir žalos laipsnio. Jei inkstų spenelio nekrozę paskatino diabetas, liga dažnai progresuoja sparčiau, nes tai lėtinė ir sunkiai kontroliuojama būklė. Kuo atsakingiau valdysite cukrinį diabetą, tuo mažesnė bus komplikacijų rizika.
Sunkiais atvejais inkstų spenelio nekrozė gali baigtis gyvybei pavojingomis komplikacijomis – neišvengus inkstų infekcijų, gali išsivystyti visiškas inkstų funkcijos nepakankamumas ar net mirtis.
Pjautuvinės ląstelių anemijos atveju ši liga – tik viena iš daugelio inkstų komplikacijų, kurios bendrai pažeidžia inkstų veiklą ir trumpina gyvenimo trukmę.
Kada skubiai kreiptis į gydytoją?
Nedelskite ir pasitarkite su gydytoju, jei pastebėjote bent vieną iš šių simptomų:
- Kraujas šlapime
- Karščiavimas ar šaltkrėtis
- Skausmas šlapinantis
- Skausmas juosmens srityje, tarp dubens ir šonkaulių
