Tinkama tinklainės būklė yra būtina, kad mūsų rega būtų aiški ir nepažeista. Nors apie ją dažnai nesusimąstome, tinklainė – tai jautri, sviesai jautri akies nugarėlės dalis, be kurios vaizdą matsytume visai kitaip. Kai šią sudėtingą akies dalį paveikia ligos, jos gali rimtai pakenkti regėjimui ir net sukelti aklumą.
Kas yra tinklainės ligos
Tinklainės ligomis vadinamos įvairios būklės, pažeidžiančios tinklainę – vidinį akies sluoksnį, atsakingą už šviesos pavertimą elektriniais signalais. Pro rageną ir vyzdį šviesa patenka į akį, kur ją tiksliai sufokusuoja lęšiukas, o tada šviesa krinta ant tinklainės. Tinklainėje užfiksuoti signalai per regos nervą perduodami smegenims. Be to, centrinė tinklainės dalis – geltonoji dėmė – padeda mums matyti smulkias detales.
Tinklainės ligos pažeidžia skirtingus šios srities komponentus, kai kurios iš jų yra paveldimos iš šeimos. Ankstyvas ligų nustatymas ir gydymas yra labai svarbūs, nes dauguma tinklainės sutrikimų laiku negydomi gali lemti regėjimo praradimą ar aklumą.
Būdingi tinklainės ligų tipai
Yra įvairių tinklainės ligų – nuo pažeistų kraujagyslių ar uždegimų iki genetinių pakitimų. Dažniausi tipai:
- Diabetinė retinopatija (kai diabetas pažeidžia tinklainės kraujagysles)
- Tinklainės atšoka
- Tinklainės plyšiai ar skylės
- Tinklainės venų užsikimšimas (centrinės ar šakinių venų okliuzija)
- Infekcinis tinklainės uždegimas (retinitas)
- Centrinė serozinė retinopatija
- Paukščių šūvio choriorretinopatija ir kiti uždegiminiai tinklainės sutrikimai
Yra ir tokių ligų, kurios labiau pažeidžia pačią geltonąją dėmę:
- Geltonosios dėmės raukšlė (epiretinalinė membrana)
- Geltonosios dėmės skylė
- Su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija
- Geltonosios dėmės edema (tinimas dėl skysčių kaupimosi)
Tarp paveldimų tinklainės ligų ypač žinomos:
- Retinitas pigmentosa
- Ušerio sindromas (paveldima retinito pigmentosa forma)
- Stargardto liga
- Retinoschizė (gali būti įgimta arba įgyta)
Tinklainės ligų paplitimas
Įvairių akių ligų, įskaitant tinklainės pažeidimus, visame pasaulyje diagnozuojama milijonams žmonių. Dažnos priežastys – diabetas, kraujospūdžio sutrikimai, su amžiumi susiję pokyčiai ar paveldimos ligos, darančios įtaką receptoriams (lazdelėms ir kūgeliams) tinklainėje.
Tinklainės ligų simptomai
Atsiradus tinklainės ligoms, dažniausiai pastebimi šie simptomai:
- Pablogėjęs regėjimas, ypač jaučiamas lyg neryškūs „debesėliai” ar šviesos blyksniai akiratyje
- Regėjimo iškraipymai – tiesios linijos atrodo išlenktos ar banguotos
- Aklos dėmės centrinėje ar periferinėje matymo zonoje
- Staigus ar laipsniškas dalinis ar visiškas regėjimo praradimas
- Sunkumas matyti naktį ar prisitaikyti prie skirtingo apšvietimo
Tinklainės ligų priežastys
Tinklainės ligų priežastys gali būti labai įvairios:
- Paveldimi genetiniai pakitimai (pavyzdžiui, Ušerio sindromas, Stargardto liga ar retinitas pigmentosa)
- Kitų ligų (diabeto, aukšto kraujo spaudimo) poveikis kraujagyslėms
- Akies sužalojimai ar ankstesnės akies operacijos
- Uždegimai ar infekcijos
- Medicininės intervencijos arba tam tikrų vaistų (pvz., hidroksichlorokvinas, pentosano polisulfatas) ilgalaikis vartojimas
- Labai didelis trumparegumas
Rizikos veiksniai
Tam tikros savybės ir sveikatos būklės gali padidinti tinklainės ligų išsivystymo tikimybę:
- Vyresnis amžius
- Rūkymas
- Antsvoris ar nutukimas
- Lėtinės ligos – diabetas, arterinė hipertenzija ir kt.
- Ankstesni tinklainės plyšiai ar atšokos
- Buvusios akių traumos ar chirurginės intervencijos
- Šeimos nariai turėję tinklainės ligų
- Stipri trumparegystė
- Tam tikrų vaistų vartojimas
- Priklausomai nuo ligos tipo, reikšmės gali turėti lytis ar etninė kilmė
Dėl ko gali kilti komplikacijos
Negydomos tinklainės ligos gali baigtis regėjimo praradimu ar aklumu. Nors daugumoje atvejų oftalmologai gali padėti, kartais kai kurių ligų gydymas neįmanomas arba labai sudėtingas.
Diagnostika ir tyrimai
Reguliarios akių apžiūros leidžia laiku pastebėti pirmuosius tinklainės pažeidimus. Gydytojas gali išplėsti vyzdžius lašais, kad įvertintų tinklainės būklę. Įtarus pakitimus, dažnai atliekami papildomi tyrimai arba siunčiama konsultuotis pas tinklainės specialistą.
Papildomi tyrimai gali būti:
- Optinė koherentinė tomografija
- Fluorescencinė angiografija (leidžia įvertinti kraujo tekėjimą tinklainėje, naudojamas dažas)
- Funduso autofluorescencija (nėra invazinis tyrimas)
- Elektroretinografija (nustato tinklainės funkciją)
- Genetiniai tyrimai, jei įtariamos paveldimos tinklainės ligos
Gydymo būdai
Parinktas gydymas priklauso nuo konkretaus tinklainės pažeidimo tipo. Gydymas dažnai gali pristabdyti ligos eigą arba sulėtinti jos progresavimą. Pagrindinės gydymo galimybės:
- Chirurginės procedūros (pavyzdžiui, vitrektomija – gydant tinklainės atšoką, geltonosios dėmės raukšlę, skylę, sužalojimus ar infekcijas)
- Vaistų injekcijos į akį ar aplink ją (tinkamos amžinei geltonosios dėmės degeneracijai, pažengusiai diabetinei retinopatijai, geltonosios dėmės edemai, infekcijos ar uždegiminėms ligoms gydyti)
- Lazerio procedūros (naudojamos nenormalioms kraujagyslėms sunaikinti, tinklainės plyšiams ar centrinės serozinės retinopatijos gydymui, taip pat geltonosios dėmės edemai mažinti)
Tinklainės atšokai gydyti gali būti taikomos papildomos intervencijos:
- Sklieros įspaudimo operacija – išorėje prie akies tvirtinama lankelio formos silikoninė juosta
- Krioterapija („užšaldymas“, kuris skatina randėjimą ir užsandarina plyšį, plyšius ar atšoką)
- Pneumatinė retinopeksija – į akį įpurškiamas dujų burbulas, kuris laiko tinklainę reikiamoje vietoje (dažniausiai derinama su lazeriu ar krioterapija)
Kiti tinklainės ligų gydymo būdai – antibiotikai, priešgrybeliniai ar antivirusiniai vaistai sunkioms infekcijoms; šaltasis lazeris kai kurių tipų centrinės serozinės retinopatijos valdymui.
Galimos gydymo pasekmės
Kiekvienas gydymas turi galimų pašalinių efektų, priklausomai nuo naudojamos procedūros, bendros sveikatos ir konkrečios ligos tipo. Dažniausios chirurginių intervencijų pasekmės:
- Infekcija
- Randėjimas
- Sausos akys
- Neryškus matymas tiek trumpam, tiek ilgesniam laikui
- Padidėjęs ar sumažėjęs akispūdis
- Kraujavimas
- Gali sumažėti regėjimo aštrumas
Pasveikimo trukmė po gydymo
Kiek laiko truks sveikimas, priklauso nuo taikomo gydymo ir pačios ligos. Pavyzdžiui, jei po operacijos į akį įstatytas dujų burbulas, gali praeiti kelios savaitės, kol jis išnyks – šiuo laikotarpiu rekomenduojama ilsėtis, nevykti į darbą 2–4 savaites, vengti skrydžių ar odontologinių procedūrų su azotu. Po vaistų injekcijų į akį dažnai skiriami dirbtiniai ašarų lašai, svarbu saugoti akis, tačiau didelės reabilitacijos įprastai nereikia.
Ar įmanoma visiškai atkurti tinklainės funkciją?
Tam tikrais atvejais pažeista tinklainė gali būti iš dalies arba visiškai atkurta, tačiau kai kurios ligos neturi visiško išgydymo. Esant diagnozei ar abejonėms, visada verta pasitarti su specialistu – tai leis tiksliai įvertinti individualias galimybes atkurti regėjimą.
Profilaktika ir būdai mažinti riziką
Nors paveldimos tinklainės ligos nėra išvengiamos, kai kuriuos rizikos veiksnius galima suvaldyti. Svarbiausi patarimai siekiant sumažinti tinklainės ligų tikimybę:
- Tinkamai gydyti lėtines būkles (pavyzdžiui, pagrindinį dėmesį skirti kraujospūdžiui, cukraus kiekiui kraujyje, išlaikyti sveiką kūno svorį)
- Periodiškai tikrintis akis, ypač jei turite padidėjusią riziką ar polinkį
- Naudoti akių apsaugos priemones sportuojant ar dirbant rizikingomis sąlygomis
Gyvenimas su tinklainės liga
Šių ligų eiga labai priklauso nuo konkretaus atvejo, todėl svarbu glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju, klausti apie visas galimas gydymo taktikas ir lūkesčius dėl regėjimo. Specialistai padės pasirinkti efektyviausią būdą ir pasirūpinti jūsų gyvenimo kokybe – tiek gydant, tiek pratinantis prie galimų pokyčių.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Įprasti akių patikrinimai yra itin svarbūs, ypač jei jau sergate lėtine liga ar priklausote rizikos grupei. Privalu kuo skubiau kreiptis į oftalmologą, jei:
- Staiga prarandate regėjimą visiškai ar iš dalies
- Patiriate stiprų akių skausmą
- Akyse įvyksta rimta trauma ar sužalojimas
Aptarkite klausimus su gydytoju
Nedvejokite užduoti sveikatos specialistui visus jums rūpimus klausimus apie tinklainės ligą, gydymo galimybes, šalutinius poveikius ar gyvenimo pokyčius. Jūsų gydytojas paaiškins, kiek tikėtina regėjimo netekimo rizika, parinks tinkamą gydymo planą ir, jei reikia, rekomenduos pagalbą ar klinikinius tyrimus.