Retininės venos okliuzija – tai viena dažniausių tinklainę pažeidžiančių ligų po diabetinės retinopatijos. Ši būklė atsiranda, kai kraujas nebepraeina viena iš venų, drenuojančių kraują iš tinklainės – akies dalies, kuri paverčia šviesą į vaizdą. Venos užsikimšimas gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, akispūdžio padidėjimą ar tinklainės paburkimą. Siekiant išvengti arba sumažinti regėjimo netekimą, svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą.
Retininės venos okliuzijos rūšys
Skiriami du pagrindiniai šios ligos tipai:
- Centinė tinklainės venos okliuzija – pagrindinės venos užsikimšimas.
- Šakos tinklainės venos okliuzija – viena iš smulkesnių šakų užsikemša. Ši forma pasitaiko dažniau.
Retininės venos okliuzijos paplitimas
Pasaulyje šia liga serga daugiau kaip 16 milijonų žmonių. Centrinė okliuzija diagnozuojama nuo 1 iki 4 asmenų iš 1000, o šakos okliuzija – 6–12 iš 1000 gyventojų.
Simptomai
Ligos pradžioje dažniausiai jaučiamas vienos akies regėjimo pablogėjimas arba aptemimas. Simptomai gali išryškėti staiga arba progresuoti kelias valandas ar dienas. Dažniausi požymiai:
- Lyg drumzlės ar tamsios dėmės lauke – šios vadinamosios „plaukiojančios“ dėmės (floaters).
- Regėjimo neryškumas ar iš viso jo netekimas.
- Akies skausmas ar spaudimas – dažniausiai pasitaiko sudėtingesniais atvejais.
Neretai žmogus nejaučia jokių pokyčių tol, kol neišsivysto komplikacijos. Dažnai liga nustatoma profilaktinio akių patikrinimo metu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos esmė – sutrikęs kraujo nutekėjimas per tinklainės veną. Tai gali lemti:
- Kraujo krešulys venos viduje.
- Sulėtėjusi kraujotaka.
- Venos spaudimas toje vietoje, kur ji kerta arteriją – pastaroji gali standėti senstant arba dėl nuosėdų (aterosklerozės), taip pažeisdama venos sienelę ir sudarydama sąlygas krešuliui susidaryti.
Dažniausi rizikos veiksniai:
- Vyresnis nei 40 metų amžius (dažniausiai serga 50–60 metų žmonės, tačiau gali pasitaikyti ir jaunesniems).
- Lėtinės ligos – padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, aterosklerozė ar glaukoma.
- Anksčiau persirgta tos pačios arba kitos akies venos okliuzija.
Pasekmės
Retininės venos okliuzija gali sukelti rimtų komplikacijų:
- Makulos (centrinės tinklainės dalies) paburkimas – sukelia ryškų regėjimo sutrikimą.
- Naujų, nenormalių kraujagyslių formavimasis akyje (dažniausiai – rainelėje), kas nutinka maždaug ketvirtadaliui sergančiųjų.
- Kraujavimas į akies vidų (stiklakūnį) – atsiranda dėl trapių, nenormalių kraujagyslių, kurios lengvai plyšta.
- Neovaskulinė glaukoma – naujai susiformavusios kraujagyslės gali stipriai pakelti akispūdį ir sukelti stiprų skausmą.
- Tinklainės atsisluoksniavimas – kai tinklainė atplyšta nuo pagrindo dėl patologinių kraujagyslių veiklos.
Be to, pacientams, sergantiems šia liga, dažniau pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip insultas, nes rizikos veiksniai dažnai sutampa.
Diagnozė ir tyrimai
Ligos nustatymas prasideda išsamiu akių patikrinimu ir tinklainės vaizdiniais tyrimais. Dažniausiai atliekama:
- Akių dugno apžiūra po vyzdžių išplėtimo, kai gydytojas specialiu mikroskopu apžiūri tinklainę ir galimas komplikacijas.
- Fundo nuotraukos – padeda pamatyti naujas kraujagysles ir kraujavimo sritis.
- Optinė koherentinė tomografija (OKT) – leidžia tiksliai išmatuoti tinklainės storį, aptikti paburkimą.
- Fluorescencinė angiografija – į veną suleidžiama specialaus dažo, kuris parodo tinklainės kraujagyslių būklę ir užsikimšimo mastą.
Vertinant bendrą organizmo būklę, dažnai atliekami kraujo tyrimai – cukraus, cholesterolio, kitų rodiklių nustatymui.
Gydymo būdai
Šios būklės visiškai išgydyti šiuo metu neįmanoma, tačiau galima sėkmingai valdyti komplikacijas ir apsaugoti regėjimą. Akių gydytojai parenka būtinų priemonių kompleksą, kuris gali apimti:
- Injekcijas į akį, skirtas sumažinti paburkimą (anti-VEGF arba steroidų preparatai).
- Lazerinę panretininę koaguliaciją.
- Stiklakūnio (vitrektomijos) operaciją.
- Kitus vaistus, skirtus gretutinių ligų – hipertenzijos, cukrinio diabeto, cholesterolio padidėjimo – kontrolei.
Gydymo tikslai – pagerinti regėjimą arba pristabdyti jo blogėjimą, laiku pašalinti komplikacijas ir sumažinti pasikartojimo riziką. Dažnai reikalingos kelių rūšių gydymo kombinacijos.
Anti-VEGF injekcijos
Anti-VEGF vaistai skiriami pirmiausia, jei pastebimas makulos paburkimas. Jie slopina baltymą, skatinantį nenormalių kraujagyslių augimą ir paburkimą akyje. Prieš leidžiant vaistą į stiklakūnį, akis yra nuskausminama lašais. Dažniausiai prireikia ilgo kurso – injekcijų kartojimo kas kelias savaites vienerius ar dvejus metus.
Naudojami šie preparatai: afliberceptas, bevacizumabas, ranibizumabas.
Steroidų injekcijos
Steroidiniai vaistai taip pat sumažina paburkimą, tačiau jie rečiau naudojami dėl galimų šalutinių poveikių, tokių kaip akispūdžio padidėjimas ar katarakta. Dažniau steroidus skiria, jei anti-VEGF vaistų poveikis nepakankamas.
Lazerinė panretininė koaguliacija
Lazerio pagalba nudeginamos tam tikros tinklainės vietos. Tai sumažina augimą skatinančių baltymų gamybą, padeda išvengti naujų kraujagyslių ir dėl jų galimo kraujavimo bei regos pažeidimo.
Vitrektomija
Jei akyje praėjus kelioms savaitėms neįsisavinamas kraujas ar atsiranda tinklainės atsisluoksniavimas, gali būti taikoma vitrektomija – stiklakūnio pašalinimo operacija, kurios metu pašalinamas kraujas ir atstatoma tinklainės funkcija.
Kartu gydomos gretutinės ligos
Dažnai būtinas kompleksinis požiūris – gydoma ne tik pati venos okliuzija, bet ir tokie rizikos veiksniai, kaip aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ar cukrinis diabetas. Gydymo planą sudaro akių gydytojas ir bendrosios praktikos gydytojas, parinkdami tinkamus vaistus ir rekomendacijas.
Prevencija
Sužinojus, jog kyla rizika šiai ligai, svarbu aktyviai stengtis jos išvengti. Reikalinga aptarti rizikos veiksnius su akių gydytoju, o esant pagrindinių kraujotakos sutrikimų požymiams – ir su šeimos gydytoju. Gydytojas pasiūlys, kaip valdyti lėtines ligas ir pasirūpinti savo bei akių sveikata.
Ką galite padaryti patys:
- Laikykitės sveikos mitybos, ypač širdžiai draugiškų taisyklių.
- Judėkite kuo daugiau – įtraukite fizinį aktyvumą į kasdienybę.
- Siekite išlaikyti sveiką kūno svorį.
- Venkite rūkymo ir tabako gaminių.
Ligos eiga ir prognozė
Kaip vystysis liga, priklauso nuo užsikimšimo vietos ir susiformavusių komplikacijų. Vieniems atsiranda nuolatinis regėjimo deficitas, o kitiems laikui bėgant regėjimo funkcija pagerėja. Gydytojas paaiškins, ko tikėtis konkrečiu atveju.
Be to, jei regėjimas labai sutriko, gali būti rekomenduota regos reabilitacija – mokymai, kaip prisitaikyti prie sumažėjusios regos, naudojantis specialiais įrenginiais ar kompiuterinėmis priemonėmis. Prireikus galima kreiptis į socialinius darbuotojus, padedančius prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių.
Kasdienis gyvenimas ir pagalba sergant
Dėl dažnų akių injekcijų, pakartotinių gydymo procedūrų ir dažnų vizitų pas gydytoją gyvenimas su šia liga gali būti nelengvas. Kai kuriems prireikia pagalbos vykstant į gydymo įstaigas, jei regėjimas sumažėja ar gydymas apima sudėtingas procedūras. Svarbu drąsiai kalbėti apie iškylančius sunkumus su gydytojų komanda, nes jie gali patarti, kaip palengvinti kasdienybės rūpesčius, atkreipti dėmesį į emocines problemas.
Jūsų gydytojai gali pasiūlyti naudingų šaltinių ar pagalbos grupių, kur galima pasidalinti patirtimi ir gauti daugiau praktinių patarimų.
Kada kreiptis dėl pagalbos?
Būtina nuolat lankytis pas specialistą, laikytis numatyto gydymo ir stebėti simptomus. Jei pastebėjote naujų ar pasikeitusių požymių, turite nedelsti ir kreiptis į savo akių gydytoją, ypač jei kyla klausimų dėl gydymo. Jei pasireiškia simptomai, galintys reikšti tinklainės atsisluoksniavimą, būtina nedelsti ir kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą – tai neatidėliotina situacija.
Klausimai gydytojui
- Kokia buvo mano tinklainės venos okliuzijos priežastis?
- Kokie gydymo būdai tinkamiausi mano atveju?
- Kokią naudą ir riziką turi kiekvienas gydymas?
- Kaip dažnai reikės atvykti pasitikrinti?
- Ar liga paveiks mano regą ilgam laikui?
- Kokia bendra prognozė sudėtingu ar paprastu atveju?
