Sakralinė duobutė – tai nedidelis įdubimas vaiko apatinėje nugaros dalyje, dažniausiai šalia sėdmenų raukšlės. Šis įgimtas pakitimas iš karto pastebimas nuo gimimo, nors laikui bėgant dažnai tampa mažiau matomas, kai vaikas auga.
Kas yra sakralinė duobutė?
Sakralinė duobutė atsiranda apatinėje nugaros dalyje, netoli sėdmenų linijos. Sakralinė dalis – tai paskutinė stuburo atkarpa, vadinama kryžkauliu. Šią duobutę žmogus turi jau gimdamas – ji neišnyksta, bet su amžiumi gali tapti gerokai mažiau pastebima. Dauguma sakralinių duobučių nėra susijusios su sveikatos problemomis, tačiau kai kuriais atvejais jos gali būti stuburo ar nugaros smegenų sutrikimų požymis, pvz., spina bifida arba pririštas nugaros smegenų sindromas.
Kuo skiriasi skirtingi nugaros įdubimai?
Nugaros duobutės – dažni anatominiai pakitimai. Sakralinę duobutę lengva sumaišyti su kitais įdubimais arba cistomis. Yra dar ir vadinamosios „Veneros duobutės“ – tai pora simetriškų įdubimų apatinėje nugaros dalyje, iš abiejų stuburo pusių. Jas formuoja odos ir dubens kaulų jungiamieji audiniai. Teigiama, kad tokie įdubimai dovanoja grožį, sieja su patrauklumu ir net sėkme ar vaisingumu, tačiau tai – tik įsitikinimai.
Kitas variantas – pilonidinė duobutė, dar vadinama pilonidine cista. Tai ne įgimtas, o vėliau gyvenime atsirandantis darinys – minkštųjų audinių maišelis, kuriame susikaupia skysčio ar oro. Jei jis užsikrečia, susiformuoja pūlinys, kuris būna skausmingas ir gali reikalauti medicininės pagalbos. Dažniausiai ši būklė pasitaiko paaugliams arba jauniems vyrams, ypač esant storesniam plaukų sluoksniui ir prakaitui.
Kaip dažnai pasitaiko sakralinės duobutės?
Šį įgimtą įdubimą turi apie 3–8% naujagimių. Daugeliu atvejų ji nesukelia jokių problemų.
Sakralinės duobutės simptomai
Būdinga, kad vienintelis sakralinės duobutės požymis – matomas nugaros įdubimas ties sėdmenų raukšle. Įprastai jis būna seklius ir nekelia rūpesčių.
Retais atvejais įdubimas gali būti susijęs su stuburo ar nugaros smegenų pakitimais. Tokiu atveju šalia įdubimo gali matytis:
- kailiuko kuokštas,
- nedidelis odos perteklius,
- mėlynavimas ar kitokie odos spalvos pokyčiai šalia įdubimo.
Kodėl atsiranda sakralinė duobutė?
Kol kas nėra aišku, dėl kokių priežasčių kai kuriems kūdikiams susiformuoja sakralinė duobutė. Manoma, kad tai gali būti paveldima, tačiau mokslinių duomenų ir konkrečių genus lemiančių veiksnių dar trūksta.
Sakralinė duobutė atsiranda dar ankstyvose vaisiaus vystymosi stadijose – todėl jos išvengti neįmanoma.
Kaip nustatoma sakralinė duobutė?
Kai naujagimiui ar vaikui įtariama sakralinė duobutė, gydytojas apžiūri apatinę nugaros dalį, įvertina jos dydį bei tikslų atstumą nuo sėdmenų raukšlės. Jei duobutė gana didelė, gilesnė ar nutolusi nuo būdingos vietos – skiriamas tyrimas ultragarsu. Be to, papildomi tyrimai gali būti reikalingi, jeigu aplink duobutę aptinkama odos atplaišų, storėlių plaukų ar mėlynavimo.
Gydymas ir priežiūra
Dauguma sakralinių duobučių nereikalauja jokio gydymo ir nesukelia problemų visą gyvenimą. Tačiau, jei gydytojas įtaria, kad įdubimas gali būti susijęs su kita stuburo ar nugaros smegenų liga, gali būti siūlomas papildomas gydymas ar stebėjimas. Spina bifida ar pririštas nugaros smegenų sindromas gydomi individualiai ir gydymo eiga gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo.
Prevencija
Sakralinės duobutės neįmanoma išvengti, kadangi ji formuojasi dar prieš gimimą, o priežastys – vis dar neaiškios.
Gyvenimas su sakraline duobute
Didžioji dauguma asmenų, turinčių sakralinę duobutę, neturi jokių ypatingų sveikatos problemų ar gyvenimo kokybės apribojimų. Vaikas ar suaugusysis gali gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą.
Retais atvejais gilesni įdubimai gali apsunkinti higieną – juose gali rinktis nešvarumai, todėl padidėja infekcijos rizika. Tinkama higiena šioje srityje sumažina infekcijų tikimybę. Taip pat kai kuriems žmonėms aplink įdubimą ilgiau auga plaukai, tačiau tai nėra pavojinga sveikatai.
Ilgalaikė prognozė
Jei sakralinė duobutė nėra susijusi su kitomis stuburo problemomis, prognozė puiki – jie gyvena įprastą, aktyvų gyvenimą. Jei nustatoma papildomų įgimtų stuburo ligų, gydymo prognozė kiekvienu atveju vertinama individualiai.