Trumpas QT sindromas – itin retai pasitaikanti genetinė širdies ritmo liga, dėl kurios širdies raumuo tarp dūžių atsistato greičiau nei įprastai. Dėl to žmogaus širdies elektrokardiogramoje (EKG) užfiksuojamas neįprastai sutrumpėjęs vadinamasis QT intervalas, kuris paprastai trunka trumpiau nei 0,34 sekundės.
Kaip veikia širdies QT intervalas?
Širdies plakimas valdomas elektrinių impulsų, kurie juda per širdies kamerų – prieširdžių ir skilvelių – ląsteles. Kiekvienas širdies dūžis matomas kaip tam tikros bangos EKG: P, Q, R, S ir T. Šios bangos žymi skirtingus širdies ciklo etapus:
- P banga rodo, kada prieširdžiai susitraukia.
- QRS kompleksas ženklina pagrindinį skilvelių susitraukimą.
- T banga reiškia skilvelių atsipalaidavimą po susitraukimo.
QT intervalas matuojamas nuo QRS komplekso pradžios iki T bangos pabaigos – būtent šis laikotarpis turi būti nei per trumpas, nei per ilgas. Paprastai jis siekia 0,35–0,45 sekundės, tačiau sergant trumpu QT sindromu – mažiau nei 0,34 sekundės.
Kuo skiriasi trumpas ir ilgas QT sindromas?
Pagrindinis skirtumas – širdies QT intervalo trukmė. Trumpu QT sindromu sergantiems žmonėms šis laiko tarpas būna trumpesnis nei 0,34 sekundės, o ilgu QT sindromu – ilgesnis nei 0,45 sekundės. Abu sutrikimai susiję su netaisyklingu širdies ritmu, tačiau skirtingomis formomis ir rizikomis.
Kas gali sirgti trumpu QT sindromu?
Trumpas QT sindromas yra labai retas paveldimas susirgimas – tikslaus sergančiųjų skaičiaus nežinoma. Dažnai pirmieji ligos požymiai išryškėja pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau kai kuriems asmenims jie pasikartoja ar sustiprėja suaugus.
Trumpas QT sindromas: priežastys
Šią būklę lemia genetiniai pokyčiai, kuriuos gali paveldėti iš vieno iš tėvų arba jie gali atsirasti spontaniškai. Tam tikri genų pakitimai sukelia nenormalų širdies elektrinių impulsų perdavimą, o tai paveikia širdies ritmo dažnį ir regularumą.
Ligos simptomai
Dauguma žmonių, sergančių trumpu QT sindromu, patiria prieširdžių virpėjimą – širdies ritmo sutrikimą, kai prieširdžiai plaka netolygiai. Taip pat būdingi ir tokie požymiai:
- Širdies permušimai ar neritmiškas plakimas (pasireiškia maždaug kas trečiam pacientui).
- Galvos svaigimas, staigus alpimas arba praradimas sąmonės (susiję su maždaug ketvirtadaliu atvejų).
Kai kuriais atvejais pirmas ligos požymis būna staigus širdies sustojimas arba netikėta mirtis dėl pavojingų skilvelių aritmijų.
Diagnozės nustatymas
Trumpas QT sindromas įtariamas, kuomet EKG parodytas QT intervalas trumpesnis nei 0,34 sekundės. Jei šis intervalas yra tarp 0,34 ir 0,36 sekundės, diagnozė gali būti patvirtinta, įvertinus kitus simptomus arba šeimos istoriją.
Diagnozei nustatyti gydytojas gali paskirti:
- Elektrokardiogramą (EKG), kad būtų galima tiksliai įvertinti QT intervalo trukmę.
- Genetinius tyrimus, padedančius nustatyti specifinius genų pokyčius.
Ligos gydymas
Trumpu QT sindromu sergančius žmones dažniausiai gydo kardiologai. Vienas pagrindinių gydymo būdų yra implantuojamas defibriliatorius – prietaisas, stebintis širdies ritmą ir, prireikus, siunčiantis elektrinį impulsą širdies veiklai atstatyti. Šis metodas laikomas veiksmingiausiu, ypač vyresniems pacientams.
Taip pat gali būti skiriami antiaritminiai vaistai, tokie kaip chinidinas. Kartais gydytojas gali paskirti ir kitų vaistų (flekainido, ibutilido, propafenono, amiodarono, sotalolio arba beta adrenoblokatorių).
Rizikos mažinimas ir prevencija
Kadangi ši liga yra paveldima, šiuo metu nėra būdo užkirsti jai kelią. Tačiau sergantiesiems itin svarbu gydytojo stebėjimas – reguliarūs vizitai pas kardiologą leidžia laiku pastebėti galimus pokyčius ir sumažinti komplikacijų, pavyzdžiui, staigaus širdies sustojimo, riziką.
Ligos prognozė ir gyvenimo trukmė
Trumpas QT sindromas gali pasireikšti įvairiai – kai kuriems žmonėms gresia staigi mirtis, kiti neturi jokių simptomų ir gyvena įprastą gyvenimą. Manoma, kad apie 40 % sergančiųjų iki 40 metų patiria staigų širdies sustojimą, didžiausia rizika kyla pirmųjų metų ir 20–40 metų amžiuje.
Naujagimiams liga gali būti susijusi su staigios kūdikių mirties sindromu. Visgi ne visi žmonės, kurių EKG fiksuojamas trumpas QT intervalas (mažiau nei 360 milisekundžių), serga šiuo sindromu ar rizikuoja netikėta mirtimi. Kadangi liga labai reta, jos eiga ir prognozė dar intensyviai tiriama.
Gydytojas individualiai aptars tinkamiausias gydymo ir profilaktikos priemones.
Klausimai gydytojui
- Kokie yra pagrindiniai trumpo QT sindromo požymiai?
- Kokius tyrimus reikėtų atlikti šiai ligai nustatyti?
- Kokios gydymo galimybės tinkamiausios mano atveju?
- Ar galiu pagerinti širdies sveikatą pakeisdamas gyvenimo būdą?
- Ar yra tikimybė, kad šis sindromas perduodamas vaikams?