Plečiai – vieni pažeidžiamiausių sąnarių mūsų kūne, todėl juose patiriamos traumos itin dažnos, ypač tarp sportuojančių ar fiziškai aktyvių žmonių. Viena iš tokių traumų – peties patempimas. Ši būklė atsiranda, kai raiščiai, jungiantys peties sąnarį, yra pertempiami arba plyšta. Raiščiai – tai tvirti audinio pluoštai, palaikantys ir stabilizuojantys sąnarius; jie riboja judesius ir saugo, kad sąnariai nejudėtų per toli nuo natūralių ribų.
Kas yra peties patempimas?
Peties patempimas – tai sužalojimas, kai peties sąnario raiščiai ištempiami iki pažeidimo ribos ar net suplyšta. Ši trauma dažniausiai atsiranda įvykus staigiam kritimui, stipriam smūgiui ar per daug pertempus sąnarį sportuojant ar kasdienėje veikloje. Tokiais atvejais raiščiai negali išlaikyti įprastos sąnario padėties ir patiria žalą.
Peties sąnario ypatumai
Peties struktūra itin sudėtinga – čia susijungia žastikaulis, mentė ir raktikaulis. Ši sąsmauka leidžia rankai judėti įvairiomis kryptimis, tačiau kartu ir didina traumos riziką. Raiščiai saugo sąnarį, užtikrindami stabilumą; kai jie nukenčia, judėjimo apimtis gali sumažėti, atsiranda skausmas ar silpnumas.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Jeigu po traumos jaučiate skausmą, matote tinimą, jaučiate sąnario nestabilumą ar pastebite, kad sunku laisvai judinti ranką, verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Net ir nestiprūs simptomai gali slėpti rimtesnį pažeidimą, todėl svarbu gauti tikslią diagnozę.
Peties patempimo paplitimas
Peties sąnarys yra itin dažnai pažeidžiamas, o patempimas – dažnas tiek tarp profesionalių sportininkų, tiek tarp mėgėjų ar žmonių, kurie aktyviai juda ir dirba fiziškai. Įvairiose veiklose, reikalaujančiose rankų jėgos ar staigių judesių, rizika patirti šią traumą padidėja.
Peties patempimo simptomai
- Apčiuopiamas skausmas petyje.
- Sąnario patinimas.
- Odos spalvos pakitimas ar kraujosruvos.
- Jausmas, kad petys nestabilus, silpnesnis ar tarsi „išeinantis iš vietos”.
- Judesių apribojimas arba skausmingas judėjimas.
Traumos priežastys
Patempimą dažniausiai sukelia staigūs, sąnarį ribas viršijantys judesiai. Pagrindinės priežastys – sportiniai sužeidimai, kritimai ar nuolat pasikartojantys judesiai darbe, sporte ar laisvalaikio metu. Ilgalaikė raiščių apkrova ar neišvengti fiziniai veiksmai gali silpninti raiščius ir ilgainiui lemti traumą.
Kas dažniau patiria peties patempimus?
- Aktyviai sportuojantys asmenys – ypač tie, kurie užsiima plaukimu, beisbolu, futbolu, regbiu, ledo rituliu ar kitomis veiklomis, kuriose petys patiria didelę apkrovą.
- Žmonės, dirbantys fiziškai intensyvų darbą.
- Asmenys, kurie staiga padidina treniruočių apimtį ar imasi naujų, tinkamai neišmokę technikos ar nenaudodami reikalingų apsaugos priemonių.
- Sportininkai ar aktyvūs žmonės be poilsio laikotarpio, kai sąnariui nespėjama atsigauti.
Gydymas ir diagnostika
Patyrus peties patempimą, svarbiausia nevėluoti kreiptis į specialistą, kuris įvertins traumos sunkumą. Gydytojas apžiūrės sužeistą sąnarį, įvertins judesių amplitudę ir lygins ją su sveikąja puse. Svarbu tiksliai pasakyti, kada atsirado simptomai ir kaip įvyko traumos momentas.
Kokie tyrimai atliekami?
- Rentgenas (siekiant įsitikinti, ar nėra kaulų lūžių ar išnirimų).
- Ultragarsinis tyrimas.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kai reikia detaliau įvertinti minkštuosius audinius.
Peties patempimo laipsniai
- Pirmo laipsnio (lengvas) – minimalus arba visai nėra raiščių plyšimų.
- Antro laipsnio (vidutinis) – dalinis raiščių plyšimas.
- Trečio laipsnio (sunki) – visiškas raiščių plyšimas.
Gydymo būdai
Gydymas dažniausiai taikomas namuose, tačiau visada būtina prieš tai pasitarti su gydytoju. Dažniausias metodas – R.I.C.E.
- Poilsis: Vengti veiklos, sukėlusios traumą. Leidžiama kuo mažiau naudoti sužeistą ranką.
- Ledo kompresai: Ant peties dedama šaltis po 15 minučių, keletą kartų per dieną. Ledo netiesauteikti tiesiogiai ant odos, geriau naudoti rankšluostį.
- Spaudimas: Elastiniu bintu galima apsukti petį, kad sumažėtų tinimas. Gydytojas parodys, kaip saugiai apsukti traumuotą vietą.
- Pakėlimas: Ranka laikoma aukščiau širdies lygio, jei tik įmanoma.
Skausmui ir uždegimui gydyti gali būti rekomenduojami nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai – tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Prieš vartojant juos ilgesnį laiką, svarbu pasitarti su gydytoju.
Gali būti rekomenduojama dėvėti specialią atramą ar tvarstį, o rimtesniais atvejais – kineziterapija, skirta lankstumui ir raumenų jėgai atkurti. Operacija reikalinga itin retai – tik tuomet, jei raiščiai suplyšta visiškai arba kartu sužalotos kitos sąnario struktūros.
Pasveikimo trukmė ir prognozė
Paprastai simptomai pamažu mažėja jau pirmosiomis savaitėmis, tačiau tikslus pasveikimo laikas priklauso nuo traumos sunkumo. Esant lengviems pažeidimams, pakanka kelių savaičių, o sudėtingesniais atvejais gijimas gali užtrukti keletą mėnesių. Gydytojas patars, kada galėsite grįžti prie įprastų veiklų ar didesnio fizinio krūvio.
Didžioji dalis šių sužeidimų yra laikini, po gijimo liekamų reiškinių paprastai nebelieka. Tačiau stipresnis ar ankstesnis patempimas gali padidinti riziką vėl traumą patirti ateityje.
Kaip sumažinti patempimo riziką?
- Stiprinti peties raumenis ir atlikti specialius pratimus.
- Naudoti tinkamas apsaugos priemones sportuojant.
- Leisti sąnariui laiku pailsėti po intensyvių veiklų.
- Prieš fizinę veiklą nepamiršti apšilimo ir tempimo pratimų, po veiklos – atsipalaidavimo.
- Vengti žaisti ar sportuoti jaučiant skausmą.
Kiti praktiniai patarimai: laikyti darbo ir gyvenamąją aplinką tvarkingą, vengti kliūčių, kurios gali sukelti griuvimus; kai reikia pasiekti daiktus aukščiau – naudotis saugiomis priemonėmis.
Kreipimosi į gydytoją priežastys
Būtina kuo skubiau pasitarti su gydytoju, jei po traumos jaučiate didelį skausmą, stipriai tinsta sąnarys, keičiasi jo spalva arba tampa neįmanoma rankos arba peties pajudinti. Jei ligos simptomai nesumažėja ar blogėja po kelių gydymo dienų – taip pat rekomenduojama nevėluoti konsultacijos.
Dažniausiai užduodami klausimai apie peties sužalojimus
- Kaip atskirti peties patempimą nuo raumenų patempimo? – Peties patempimas – tai raiščių sužalojimas, tuo tarpu raumenų patempimas (arba „patrauktas raumuo”) – pažeistas raumuo. Abu atvejai dažni sportuojant, tačiau skiriasi sužeista struktūra.
- Kiek trunka visiškas pasveikimas? – Tai priklauso nuo pažeidimo laipsnio. Lengvi atvejai gyja per kelias savaites, sunkesni – per kelių mėnesių laikotarpį.
- Ar galima sportuoti gydantis? – Tai aptarkite su gydytoju. Leidžiamos tik tokios veiklos, kurios nesukelia papildomų simptomų ir leidžia sąnariui pilnai atsigauti.
