Sinusinio mazgo disfunkcija – tai širdies ritmo sutrikimas, atsirandantis dėl netinkamo pagrindinio širdies ritmo reguliuotojo – sinusinio mazgo – darbo. Šis mazgas veikia tarsi natūralus širdies stimuliatorius, kuris užtikrina teisingą širdies plakimo ritmą ir sinchronizuoja kitas širdies dalis.
Kas yra sinusinio mazgo disfunkcija?
Sinusinio mazgo disfunkcija (dar vadinama „sergančio sinusinio mazgo sindromu“) apima įvairius ritmo sutrikimus, kurių priežastis yra SA (sinusinio) mazgo veiklos sutrikimas. Kai mazgas veikia netinkamai, širdis pradeda plakti per lėtai (bradikardija), dažnai arba netaisyklingai.
Kaip skiriasi sinusinio mazgo disfunkcija nuo kitų ritmo sutrikimų?
Sinusinio mazgo disfunkcija atsiranda, kai SA mazgas blogai perduoda impulsus viršutinėms širdies kameroms. Prieširdžių virpėjimas išsivysto tada, kai netikėti elektriniai signalai užgožia įprastą SA mazgo ritmą ir išbalansuoja širdies darbą. Dar viena ritmo sutrikimo rūšis – AV blokada – susijusi su AV (atrioventrikuliniu) mazgu, kuris siunčia signalus į apatinę širdies dalį.
Kas dažniausiai serga šia liga?
Sinusinio mazgo disfunkcija dažniausiai pasitaiko vyresniems kaip 60 metų žmonėms, tačiau kartais gali būti diagnozuojama ir jaunesniems, ypač jei yra kitų veiksnių ar paveldimumas.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Ši širdies ritmo sutrikimo forma yra gana reta, tačiau su amžiumi jos pasireiškimo dažnis didėja. Prognozuojama, kad ateityje atvejų skaičius didės dėl gyventojų senėjimo.
Sinusinio mazgo disfunkcijos simptomai
Iš pradžių didelė dalis žmonių nejaučia jokių negalavimų, o jei simptomai atsiranda, jie gali būti įvairūs:
- Trumpi sąmonės netekimo epizodai (nualpimai)
- Svaigulys ar silpnumas
- Nereguliarus, dažnai padažnėjęs ar sulėtėjęs širdies plakimas
- Nepagrįstas nuovargis
- Kvėpavimo sutrikimai net atliekant paprastą fizinę veiklą
Fizinio krūvio metu gali pasireikšti neįprastas nuovargis ar progresuojantys kvėpavimo sunkumai.
Kas lemia sinusinio mazgo disfunkcijos atsiradimą?
Ligos kilmė gali būti įvairi. Dažniausiai pagrindinis veiksnys – natūralus širdies audinių senėjimas, sukeliantis sinusinio mazgo struktūrinius pakitimus ar net suirimą. Taip pat priežastimi gali tapti:
- Širdies operacijos (ypač persodinus širdį)
- Vaistai nuo padidinto kraujospūdžio ar širdies ritmo sutrikimų
- Retai – genų mutacijos
- Medžiagų apykaitos sutrikimai
Kitos širdies ligos (pvz., širdies nepakankamumas, tam tikri ritmo sutrikimai), o taip pat sisteminės ligos, tokios kaip sarkoidozė, jungiamojo audinio pažeidimai, raumenų distrofijos, išplitęs vėžys ar pūlingi procesai, taip pat gali sukelti sinusinio mazgo veiklos sutrikimus.
Rizikos veiksniai
Yra keli pagrindiniai faktoriai, didinantys sinusinio mazgo disfunkcijos tikimybę:
- Vyresnis amžius
- Anksčiau atliktos širdies operacijos
- Tam tikrus vaistus vartojantys asmenys (beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai)
- Medžiagų apykaitos sutrikimai (pvz., kalio perteklius ar kalcio trūkumas)
- Praeities infekcijos ar ligos, pažeidusios širdį (pvz., reumatas, sarkoidozė, difterija)
- Paveldėtos genetinės mutacijos
Kaip nustatoma ši liga?
Diagnozuojant sinusinio mazgo disfunkciją, gydytojai dažnai ieško galimų kitų priežasčių – pavyzdžiui, ar nėra elektrolitų trūkumo, miego apnėjos, navikų ar nepageidaujamo vaistų poveikio. Be to, svarbu susieti simptomus su objektyviai užfiksuotu lėtu širdies plakimu.
Pagrindiniai tyrimai
- Elektrokardiograma (EKG)
- Ilgalaikio širdies ritmo stebėjimas (nešiojami monitoriai)
- Elektrofiziologiniai tyrimai (EPS)
- Krentamojo krūvio (streso) testas
Ligos valdymas ir gydymas
Simptomų nejaučiantys žmonės gydymo gali ir neprireikti, tačiau atsiradus negalavimams, gydytojas paskiria vaistus ar specialias medicinines procedūras. Sinusinio mazgo disfunkcija sudaro reikšmingą dalį širdies stimuliatorių implantavimo atvejų.
Galimos gydymo priemonės
- Nuolatinis širdies stimuliatorius (lėto pulso atveju)
- Vaistai širdies ritmo reguliavimui greito plakimo atveju
- Kai kuriais atvejais atliekama kateterinė abliacija
Galimos gydymo komplikacijos
- Širdies stimuliatoriaus laido pasislinkimas
- Plaučių kolapsas
- Pooperacinė infekcija
Kateterinės abliacijos procedūros metu gali kilti tokios komplikacijos kaip kraujavimas, krešulių susidarymas, infekcija, nenormalus širdies ritmas ar net širdies ar kraujagyslių pažeidimas.
Atsistatymo laikotarpis
Po stimuliatoriaus implantavimo dažniausiai visiškai atsigaunama per kelias savaites, tačiau pirminis atsistatymas trunka apie savaitę.
Kasdienis gyvenimas su sinusinio mazgo disfunkcija
Labai svarbu vengti vaistų, kurie galėtų dar labiau sutrikdyti širdies ritmą – gydytojas apie tai informuoja individualiai. Būtina laikytis paskirtų vaistų vartojimo ir reguliariai lankytis pas specialistus. Jei yra stimuliatorius, laikykitės visų priežiūros ir reguliariojo tikrinimo rekomendacijų.
Profilaktika
Neįmanoma visiškai išvengti sinusinio mazgo disfunkcijos, tačiau galima sumažinti riziką:
- Nuolat rūpintis širdies sveikata ir laiku gydyti širdies ligas
- Pasitarti su gydytoju dėl vartojamų vaistų poveikio
- Atidžiai stebėti būklę, jei turite kitų rizikos veiksnių
Nors ne visi rizikos faktoriai yra kontroliuojami, tokie žingsniai padeda išsaugoti sveikesnį širdies ritmą.
Ligos eiga ir prognozės
Ši būklė linkusi lėtai progresuoti per daugelį metų, tačiau kai kuriems žmonėms svarbių papildomų problemų taip ir neišsivysto. Širdies stimuliatorius dažniausiai padeda palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau gyvenimo trukmės gali ir neprailginti. Rizika netikėtai mirti dėl sinusinio mazgo disfunkcijos išlieka labai maža.
Galimos sinusinio mazgo disfunkcijos komplikacijos
- Širdies nepakankamumas
- Nualpimas, galintis sukelti traumas
- Pablogėjęs fizinis pajėgumas
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei pajutote bet kurį iš išvardytų simptomų arba kyla problemų dėl stimuliatoriaus veikimo, nedelsdami konsultuokitės su gydytoju. Esant sąmonės netekimo epizodui, būtina skubiai kreiptis pagalbos.
Dažnesni klausimai apie šią būklę
- Ar sinusinio mazgo disfunkcija gali būti paveldima? – Nors tokie atvejai labai reti, kai kuriais atvejais liga gali būti susijusi su paveldimomis genetinėmis ypatybėmis.
- Ar įmanoma sportuoti sergant šia liga? – Sportuoti galima, tačiau kai kuriems žmonėms simptomai trukdo. Po širdies stimuliatoriaus implantacijos dažniausiai grįžta galimybė aktyviai judėti.
