Mažaląstelinė plaučių vėžio forma – tai reta, labai greitai progresuojanti kvėpavimo takų liga, dažniausiai susijusi su ilgalaikiu rūkymu. Nors šio tipo vėžys gali išsivystyti bet kam, didžiausia rizika kyla tiems, kurie aktyviai ar buityje ilgą laiką vartojo tabaką. Ankstyvas šios ligos nustatymas kai kuriems atveria kelią į sėkmingą gydymą, tačiau dažnai liga diagnozuojama tik jau pažengusi. Vienintelis tikrai patikimas būdas išvengti mažaląstelinio plaučių vėžio – visiškai atsisakyti rūkymo.
Kaip vystosi mažaląstelinė plaučių vėžio forma
Paprastai auglys prasideda tada, kai sveikos plaučių ląstelės pakinta ir pradeda nekontroliuojamai dalytis, sudarydamos navikus. Šios ląstelės vėliau gali patekti į kraują ar limfą ir išplisti po visą kūną, paveikdamos kitus organus bei audinius. Dažniausiai metastazės aptinkamos limfmazgiuose, kauluose, kepenyse, antinksčiuose ar smegenyse.
Neretu atveju mažaląstelinė plaučių vėžio rūšis lemia skysčių kaupimąsi krūtinės ląstoje, kas gali sukelti plaučio kolapsą ar spaudimą dėl oro sankaupų (pleuros išsiliejimą).
Mažaląstelinio plaučių vėžio formos
- Mažaląstelinė karcinoma – dažniausia šios rūšies vėžio forma.
- Kombinuotoji mažaląstelinė karcinoma – sudaro apie 2–5 % visų atvejų, ši forma apima ir kitų vėžio ląstelių tipų derinius.
Mažaląstelinio plaučių vėžio simptomai
- Krūtinės skausmas arba diskomfortas.
- Užsitęsęs, sunkiai praeinantis kosulys ar net kraujo atkosėjimas.
- Dusulys, švokštimas.
- Balsas gali tapti užkimęs.
- Pabrinkęs veidas ar kaklo venų išryškėjimas.
- Netikėtas svorio kritimas, apetito praradimas, nuovargis.
Dauguma šių simptomų primena kitų, ne tokių pavojingų ligų požymius. Vis dėlto, jei pastebite tokius pokyčius ir esate dabartinis arba buvęs rūkalius, svarbu kuo greičiau kreiptis į sveikatos specialistą.
Plėtros priežastys ir rizikos veiksniai
Nors bet kas gali susirgti plaučių vėžiu, daugiausia rizikos patiria tie, kurie ilgai rūkė, kvėpavo tabako dūmais arba patyrė pasyvų rūkymą. Ligos tikimybę padidina ir kiti veiksniai:
- Kontaktas su radioaktyviu radonu, kuris kaupiasi patalpų ore.
- Sąlytis su pavojingomis medžiagomis darbe, pavyzdžiui, asbestu, arsenu, nikeliu ar kitais kenksmingais chemikalais.
- Ankstesnė spindulinė terapija ar dažni radiologiniai tyrimai.
- Paveldimumas – šeimos ligos istorija.
- ŽIV infekcija.
Diagnozavimo būdai
Pirmiausia dažnai atliekama krūtinės rentgeno nuotrauka. Jei pastebimi įtartini pakitimai, skiriami kiti tyrimai:
- Vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) ar pozitronų emisijos tomografija (PET) leidžia tiksliau aptikti navikus ir įvertinti jų plitimą.
- Biopsija: specialia adata arba bronchoskopu paimamas audinio mėginys, kuris mikroskopiškai ištiriamas dėl vėžinių ląstelių.
- Bronchoskopija: apžiūrimos plaučių bronchų landos ir kartu paimamas mėginys biopsijai.
Mažaląstelinio plaučių vėžio stadijos
- Ribota stadija: vėžys paveikia vieną plautį ir gali išplisti į netoliese esančius limfmazgius ar tarp plaučių esančias sritis.
- Išplitusi stadija: navikas apima abu plaučius ir kitas kūno vietas – kaulus, kepenis, smegenis ir pan.
Gydymo galimybės
Kokį gydymo planą taikys gydytojai, priklauso nuo ligos išplitimo, paciento amžiaus ir sveikatos. Pagrindiniai gydymo būdai:
- Chirurginis gydymas: taikomas tik apie 1 iš 20 ligos atvejų, kai navikas dar nėra išplitęs.
- Spindulinė terapija: stiprūs rentgeno spinduliai nukreipiami į naviką, sunaikina vėžines ląsteles ir sumažina simptomus. Paprastai taikoma ribotos stadijos ligai.
- Chimioterapija: vaistais naikinamos išplitusios vėžio ląstelės, mažinami navikai, palengvinami simptomai, pailginama gyvenimo trukmė. Neretai derinama su kitais metodais.
- Imunoterapija: skatinamas paties organizmo imuninės sistemos atsakas prieš vėžines ląsteles, kartais kartu su chemoterapija.
Kai standartinis gydymas neveikia
Kai chirurgija ar įprastas gydymas neefektyvūs, gydytojas gali pasiūlyti alternatyvius metodus:
- Pereinama prie pagalbinio gydymo, tikslas – palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pvz., bronchų atvėrimas bronchoskopu, jei kvėpavimo takai užsikimšę.
- Klinikiniai tyrimai: galite būti pakviesti dalyvauti kuriuose bandomi nauji vaistai ar gydymo metodikos. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad imuno–chemioterapijos derinys padidino išgyvenamumą pažengusios stadijos pacientams.
- Paliatyvioji pagalba: skirta kontroliuoti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą.
Prevencijos galimybės
Pagrindinė prevencijos priemonė – vengti tabako gaminių. Nustojus rūkyti, nepriklausomai nuo amžiaus ar rūkymo trukmės, plaučiai pradeda gyti ir atsinaujinti, o ligos rizika mažėja. Norintiems mesti rūkyti naudinga kreiptis į specialistus dėl pagalbos ar specialių programų.
Deja, šiai vėžio formai nėra ankstyvosios patikros testų.
Ką dar galite padaryti?
- Rinkitės subalansuotą, jūsų kūnui tinkamą mitybą.
- Būkite fiziškai aktyvūs.
- Reguliariai tikrinkite, ar namuose nėra radioaktyvaus radono dujų.
- Kilus grėsmei, pasirūpinkite radono šalinimo įranga.
- Darbe saugokite save nuo pavojingų cheminių medžiagų.
Ligos eiga ir prognozė
Mažaląstelinė plaučių vėžio forma pasižymi labai agresyvia eiga. Be gydymo pacientai dažniausiai išgyvena vos kelis mėnesius nuo diagnozės. Net ir gavus gydymą liga dažnai atsinaujina – daugiau nei 50 % gydytų pacientų pamato ligos atkrytį. Remiantis 2020 metų duomenimis, penkerių metų išgyvenamumas tesiekia apie 7 %.
- Prognozė priklauso nuo ligos stadijos – jei navikas nespėjo išplisti, gydymo rezultatai žymiai geresni.
- Chirurgija įmanoma tik maždaug 1 iš 20 ribotos stadijos atvejų, kiti gydomi chemijos ir spinduline terapija.
- Atkrytis apsunkina tolimesnį gydymą, nes pasirinkimų lieka mažiau.
Statistika rodo, kad apie 70 % atvejų liga diagnozuojama jau išplitusi ir gydymo galimybės tuomet ribotos. Penkerių metų laikotarpyje išgyvena tik 7 % visų pacientų, tačiau ribotos stadijos atveju – apie 27 %, o tiems, kurių vėžys jau išplitęs už plaučių – apie 16 %. Vis dėlto kiekvieno žmogaus situacija unikali, tad prognozės ir statistiniai rodikliai – tai tik bendras ligos vaizdas.
Kasdienybė su mažaląsteline plaučių vėžio forma
Gydymas gali būti fiziškai ir emociškai varginantis. Svarbu rūpintis savimi ir stiprinti organizmą viso gydymo metu:
- Laikykitės subalansuotos mitybos – vėžys ar gydymas gali paveikti apetitą, todėl verta konsultuotis su dietologu.
- Fiziniai pratimai (kad ir lengvi) mažina stresą ir stiprina ištvermę.
- Nepalikite savęs vienumoje – emocinė parama, artimųjų ar bendruomenės pagalba yra svarbi, kaip ir palaikymo grupės.
- Kartais pravartu kreiptis į psichologą ar kitą specialistą, jei nerimą ar liūdesį sunku įveikti savarankiškai.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kodėl man atsirado ši liga?
- Kiek liga pažengusi?
- Kokia mano prognozė?
- Kurie gydymo būdai tinkamiausi mano atveju?
- Kokios galimos gydymo rizikos?
- Ar verta dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Kokia turėtų būti stebėjimo ir priežiūros tvarka?
- Kiek tikėtinas ligos atkrytis?
- Kokie galimi atsinaujinusios ligos požymiai?
- Kaip galėčiau mesti rūkyti?
Skirtumai tarp mažaląstelinio ir nemazaląstelinio plaučių vėžio
- Mažaląstelinė plaučių vėžio forma paprastai vystosi iš vieno tipo ląstelių striktuose plaučių regionuose, tuo tarpu nemazaląstelinė plaučių vėžio forma gali kilti iš skirtingų ląstelių tipų ir lokalizuotis įvairiose plaučių ar kitų organų vietose.
- Mažaląstelinė vėžio forma plinta daug greičiau nei nemazaląstelinė.
- Žiūrint pro mikroskopą, šios rūšies vėžio ląstelės yra smulkesnės negu nemazaląstelinio plaučių vėžio atveju.
