Minkštojo gomurio vėžys – tai retas burnos ir gerklės navikas, atsirandantis, kai burnos gleivinę sudarančios plokščiosios epitelio ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ir sudaro piktybinius auglius. Dėl dažnai anksti pastebimų simptomų šią ligą pavyksta nustatyti ankstyvoje stadijoje, todėl ją neretai galima sėkmingai pašalinti chirurginiu būdu.

Kas yra minkštojo gomurio vėžys

Minkštasis gomurys – tai minkšta burnos stogo dalis, esanti už kietojo (kaulinio) gomurio, prie pat liežuvėlio, kuris matomas žiūrint į gerklę. Vėžys čia dažniausiai vystosi iš plokščiojo epitelio ląstelių – jis priskiriamas orofaringinės srities navikams.

Kaip dažnai pasitaiko ši liga

Minkštojo gomurio vėžys sudaro tik apie 5–12 % visų orofaringinių navikų atvejų, todėl laikomas retos formos liga. Apskaičiuota, kad kasmet šis vėžys paliečia nuo kelių tūkstančių žmonių. Palyginimui – plaučių vėžys diagnozuojamas žymiai dažniau.

Ligos simptomai

Ilgai negyjanti žaizdelė minkštajame gomuryje, kuri gali būti skausminga ar kraujuoti
Baltos dėmelės gomuryje, kurios nepraėina per ilgą laiką
Nuolatinis blogas burnos kvapas
Rijimo sunkumai ar skausmas
Patinimas ar gumbas kakle
Jausmas, kad sunku praverti burną
Užsitęsęs gerklės skausmas

Kaip atrodo minkštojo gomurio vėžys

Dažniausiai ligos pradžioje galima pastebėti baltą dėmę, žaizdelę ar gumbelį minkštajame gomuryje. Minkštasis gomurys yra elastinga, minkšta burnos stogo dalis tarp kieto gomurio ir liežuvėlio.

Susiję įrašai

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Šią ligą dažniausiai sukelia plokščiojo epitelio ląstelių išvešėjimas ir virtimas piktybinėmis. Sveikos gleivinės ląstelės dėl tam tikrų veiksnių ima mutuoti, praranda kontrolę ir tampa vėžinėmis. Nustatyta, kad vėžio riziką didina stiprus ir ilgalaikis rūkymas, dažnas ir gausus alkoholio vartojimas. Taip pat svarbus žinomas rizikos veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – ši infekcija padidina riziką susirgti ir minkštojo gomurio vėžiu.

Ligos komplikacijos

Nesigydant vėžys gali išplisti į šalia esančius limfmazgius, kaklą ir kitas kūno vietas. Tada gydymas tampa gerokai sudėtingesnis.

Diagnostika

Pirmiausia gydytojas kalbasi su pacientu – klausia apie pastebėtus pokyčius burnoje, ar žaizdelė didėja, ar kraujuoja, ar skauda. Taip pat domimasi rijimo sunkumais, ar jaučiamas guzas kakle, limfmazgių patinimas, ar yra ausies skausmas. Gydytojas taip pat paprašys papasakoti apie žalingus įpročius: rūkymą, alkoholio vartojimą.

Apžiūros metu gydytojas naudoja veidrodėlį ar šviesą, įvertina minkštąjį gomurį, apčiupinėja kaklo limfmazgius ir ieško padidėjimo požymių.

Reikalingi tyrimai

Biopsija – specialistas paima gleivinės mėginį iš pažeistos vietos, kurį tyrinėja patologas. Taip patvirtinama ar audinys piktybinis.
Kompiuterinė tomografija (KT) – padeda įvertinti naviko dydį ir išplitimą.

Vėžio stadijos

Kiek išplitusi liga, nustatoma pagal naviko dydį, ar yra pažeisti šalia esantys limfmazgiai, ar navikas peraugęs į kitus organus ir ar siejamas su ŽPV infekcija. Vėžio stadijos žymimos romėniškais skaičiais nuo I (lengviausia forma) iki IV (pažengusi). Teisingas stadijos nustatymas būtinas, kad parinktų geriausią gydymo taktiką.

Gavę informaciją apie stadiją, pacientai dažnai jaučia nerimą ar painiavą – jei kažkas neaišku, visada verta klausti gydytojo, kuris išsamiai paaiškins, ką reiškia parinkta stadija jūsų atveju.

Gydymo galimybės

Chirurginis gydymas – dažniausiai taikomas šalinant pagrindinį naviką. Kartais naudojamos minimaliai invazinės operacijos, pavyzdžiui, transoralinė robotinė chirurgija (TORS). Jei išplitęs į kaklo sritį, gali būti šalinami ir limfmazgiai (kaklo limfmazgių pašalinimas).
Spindulinė terapija – dažniausiai skiriama didesniems navikams arba kai jie išplitę į aplinkines struktūras bei limfmazgius.
Vaistų terapija (chemoterapija) – taikoma esant išplitusiai ligai, kai vėžys išsikerojo į tolimesnius organus.
Kombinuotas gydymas (chemospindulinė terapija) – kai navikas išplitęs į limfmazgius, tačiau dar neišsikerojęs į kitus organus, taikomas chemoterapijos ir spindulinės terapijos derinys.
Rekonstrukcinė chirurgija ar protezavimas – kai po gydymo reikia atstatyti prarastą gomurio dalį, gali būti pritaikytas specialus protezas (gomurio obturatorius), kuris savo funkcija primena dantų plokštelę.
Psichologinė pagalba – svarbi tiems, kuriems sunku susitaikyti su išvaizdos ar funkcijų pokyčiais po gydymo, prireikia emocinės paramos. Kai kuriems padeda psichoterapija.

Gydymo pasekmės

Minkštasis gomurys svarbus gebėjimui sklandžiai kalbėti ir nuryti. Operacijos ar spindulinė terapija gali turėti įtakos šiems gebėjimams, todėl daliai žmonių po gydymo prireikia specialių pratimų ar pagalbos siekiant atkurti šiuos įgūdžius.

Prevencija ir rizikos mažinimas

Rūkymo ir kitų tabako gaminių atsisakymas stipriai sumažina šio vėžio atsiradimo tikimybę. Jei sunku mesti, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Vengimas gausaus alkoholio vartojimo padeda sumažinti ir kitų burnos, gerklės vėžio rūšių riziką.
Rekomenduojama į racioną įtraukti pakankamai vaisių ir daržovių.
Imunizacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) bei vengimas rizikingos lytinės elgsenos (neapsaugoti lytiniai santykiai, oralinis seksas su daug partnerių) mažina susirgimo tikimybę.

Prognozė ir išgyvenamumas

Ar minkštojo gomurio vėžys išgydomas, priklauso nuo to, kada diagnozuota liga. Dauguma ankstyvos stadijos atvejų, kai navikai nedideli ir neišplitę, yra sėkmingai išgydomi chirurgija ar spinduline terapija. Kai kurie vėlesnių stadijų navikai taip pat yra pagydomi, priklausomai nuo jų išplitimo.

Išgyvenamumo rodikliai

Pagal tyrimų duomenis, nuo 75 % iki 100 % pacientų, kuriems liga aptikta ankstyvoje stadijoje, išgyvena bent penkerius metus nuo diagnozavimo. Jeigu navikas užleistas ir išplitęs, penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 33–47 %.

Svarbu prisiminti, kad šie rodikliai yra statistiniai ir neatspindi individualios paciento situacijos. Kiekvieno žmogaus prognozė priklauso nuo daugybės veiksnių – geriausiai jūsų galimybes aptars gydantis gydytojas.

Gyvenimas po diagnozės

Daugelis pacientų po gydymo susiduria su sunkumais valgydami ar kalbėdami. Gydytojas padės rasti sprendimus ir reabilitacijos būdus, kurie padės atstatyti prarastus gebėjimus ar prisitaikyti prie naujų situacijų.

Kai kurie žmonės ir toliau vartoja tabako gaminius net po gydymo – tokiais atvejais svarbu ieškoti pagalbos ir stengtis atsisakyti žalingų įpročių.