Nugaros smegenų arterioveninė malformacija (AVM) – tai nenormaliai susipynęs kraujagyslių raizginys prie nugaros smegenų. Kai arterija jungiasi tiesiai su vena ir apeina kapiliarus, susidaro AVM, dėl kurios gali sutrikti normalus kraujo tekėjimas ir apsirūpinimas deguonimi.
Kas yra nugaros smegenų AVM?
AVM apibrėžiama kaip kraujagyslių raizginys, susidaręs ant nugaros smegenų ar greta jų. Šis darinys atsiranda, nes arterijos kraujas pereina tiesiai į venas, nepatekdamas į kapiliarus – būtent kapiliarai vaidina svarbų vaidmenį tiekiant kraują audiniams ir apjungiant arterinę bei veninę kraujotaką.
Kai kapiliarų jungtis pažeidžiama, daliai audinių gali trūkti deguonies ir maistinių medžiagų. Tokia situacija iššaukia kraujagyslių išsiplėtimą, spaudimo pokyčius ir gali baigtis plyšimu – hemoragija. Tokia komplikacija kelia didelę grėsmę gyvybei, bet šiandien yra metodų, galinčių padėti išvengti pavojingų pasekmių.
Medikai AVM kartais vadina „arteriovenoze šuntu“.
Nugaros smegenų kraujagyslių pakitimų rūšys
Yra kelios pagrindinės nugaros smegenų kraujagyslių malformacijų rūšys. Jos skirstomos į AVM ir arteriovenozių fistulių (AVF) tipus – tiek AVM, tiek AVF susidaro tada, kai arterija jungiasi su vena, tačiau jos skiriasi lokalizacija.
- I tipas: Duralinė AVF randama kietajame nugaros smegenų dangale.
- II tipas: Intrameduliarinė AVM („glomus“ tipo) yra nugaros smegenų viduje.
- III tipas: Intrameduliarinė juvenilinė AVM apima tiek nugaros smegenų vidų, tiek išorinius audinius ir dažniausiai nustatoma vaikams bei jaunimui.
- IV tipas: Perimeduliarinė AVF vystosi nugaros smegenis supančiuose audiniuose.
- V tipas: Ekstraduralinė AVF susidaro už kietojo nugaros smegenų dangalo ribų.
Svarbu žinoti, kad kai kuriais atvejais AVM plyšimas sukelia sunkesnius simptomus nei AVF, nes AVMs nėra natūralios apsauginės dangos, o plyšimas vyksta tiesiai į audinius.
Paplitimas
Nugaros smegenų AVM laikomos retomis, tačiau iš kraujagyslinių stuburo ligų – dažniausios. Neretai AVM nustatoma atsitiktinai arba jau išryškėjus simptomams, dėl to tikslus dažnis nėra žinomas.
Nugaros smegenų AVM simptomai
Simptomai dažniausiai išsivysto, kai susipynusios kraujagyslės pradeda spausti nervines šakneles ar pačias nugaros smegenis. Šis procesas vadinamas mielopatija. Galimi požymiai:
- Nugara ar sprando srities skausmas.
- Raumenų silpnumas, sustingimas (kaklo, rankų, kojų srityse).
- Dilgčiojimas, tirpimas ar nejautrumas kojose.
- Galvos skausmas.
- Sutrikusi pusiausvyra, koordinacijos sunkumai.
- Sunkesnė šlapimo pūslės ir tuštinimosi kontrolė.
Simptomai priklauso nuo AVM tipo, vietos ir dydžio. Jei AVM randama viršutinėje nugaros dalyje ar krūtinėje, požymiai gali pasireikšti krūtinėje, nugaros, rankų, kojų zonose. Apatinėje nugaros dalyje – dažniau pasireiškia apatinėje pilvo dalyje ar kojose.
Pojūčiai gali būti iš vienos arba iš abiejų kūno pusių; simptomai gali blogėti palaipsniui, praeiti ir vėl atsinaujinti. Kai kuriems žmonėms AVM nesukelia jokių pojūčių.
Jei pradeda ryškėti staigūs ar stiprūs simptomai, ypač nugaros skausmas – reikėtų kuo greičiau kreiptis į medikus, nes tai gali būti AVM plyšimo požymis.
Kada prasideda AVM simptomai?
AVM požymiai gali pasirodyti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai tarp 15–60 metų. Dauguma šios rūšies kraujagyslių pakitimų yra įgimti, tačiau kai kurie išsivysto vėliau, suaugus – po traumos ar operacijos.
AVM priežastys
Iki šiol nėra aišku, kas tiksliai lemia AVM susidarymą. Įgimtos AVM dažniausiai susiformuoja dar vaisiaus vystymosi metu, kuomet kraujagyslės prie stuburo vystosi netipiškai. Taip gali pasikeisti įprasta kraujo tėkmė, apeinant galimas kliūtis.
Įgytos AVM, kurios nėra įgimtos, gali atsirasti po nugaros smegenų traumos ar chirurginės intervencijos.
Galimos komplikacijos
Nugaros smegenų AVM gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, tokias kaip:
- Kraujavimas (hemoragija), įvykstant kraujagyslių plyšimui.
- Išemija – sutrikęs kraujo tekėjimas, dėl ko audiniai gali nebegauti reikalingo deguonies, o ilgainiui pažeisti funkcijas.
- Paralyžius dėl nuolatinio nugaros smegenų pažeidimo.
Nugaros smegenų AVM diagnostika
Diagnozei nustatyti naudojamas fizinis ir neurologinis ištyrimas bei įvairūs vaizdiniai tyrimai. Jie padeda įvertinti, kurioje stuburo vietoje ir kokio dydžio yra AVM:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Magnetinio rezonanso angiografija (MRA).
- Mielograma bei kompiuterinė tomografija (KT).
Jei pasireiškia tirpimas ar raumenų silpnumas, gydytojas gali rekomenduoti nervų laidumo ir elektromiografinius testus.
Gydymo galimybės
Nugaros smegenų AVM gydoma atsižvelgiant į individualius atvejus. Galimos intervencijos:
- Embolizacija – plonas kateteris įvedamas iki pažeistos kraujagyslės, siekiant užblokuoti kraujo tekėjimą ar pašalinti pernelyg didelę jungtį.
- Chirurgija – pašalinamas kraujagyslių raizginys ir atkuriama normali kraujotaka.
- Stereotaksinė radiochirurgija – taikoma tikslinė spindulinė terapija, skirta AVM sunaikinti ir uždaryti nenormalius kraujagyslių ryšius.
Konkretaus gydymo pasirinkimas priklauso nuo AVM dydžio, vietos stubure, paciento sveikatos būklės. Dažniausiai gydymas pasirenkamas taip, kad būtų užtikrintas didžiausias veiksmingumas ir saugumas.
Daugeliu atvejų gali būti pasiūlyta operacija, siekiant išvengti komplikacijų. Iki operacijos dažnai skiriami medikamentai skausmui kontroliuoti ar simptomams malšinti.
Po gydymo ir reabilitacija
Sumažėjus spaudimui, dauguma pacientų palengvėjimą pajunta netrukus po gydymo. Visgi, sveikimo laikotarpis priklauso nuo atliktos operacijos tipo ir gali tęstis keletą savaičių. Po gydymo gali prireikti reabilitacijos, padedančios stiprinti raumenis ar gerinti koordinaciją.
Ar įmanoma išvengti nugaros smegenų AVM?
Šiuo metu nėra žinomo būdo, kaip iš anksto užkirsti kelią AVM susidarymui. Mokslininkai vis dar tiria šios ligos priežastis.
Ligos prognozė
Operacija ar kiti gydymo būdai gali sėkmingai pašalinti AVM. Kuo anksčiau nustatoma ši būklė ir pradedamas gydymas, tuo geresnės perspektyvos išvengti sunkių komplikacijų. Nediagnozuotas ir negydomas AVM gali baigtis rimtais negalavimais – nuo paralyžiaus iki mirtinų kraujavimų.
Chirurginio gydymo rezultatai dažniausiai yra palankūs. Pavyzdžiui, vienos studijos duomenimis, embolizacija buvo sėkminga 74 % atvejų, o chirurginis pašalinimas – 88 %. Daugiau nei dviem trečdaliams pacientų po gydymo pagerėjo simptomai.
Sėkmei įtakos turi bendroji paciento sveikata, AVM vieta ir dydis. Jūsų gydytojas galės pateikti tikslesnę informaciją apie individualią situaciją.
Nėštumas, kai nustatyta AVM
Nors įmanomas sklandus nėštumas ir turint AVM, galimi papildomi pavojai – padidėja rizika kraujagyslės plyšimui, gali atsirasti stiprus skausmas ar net paralyžius, pavojingas tiek motinai, tiek vaisiui. Gydytojas padės nuspręsti, koks gydymas tinkamiausias ir kaip planuoti saugų nėštumą.
Kada kreiptis į specialistus?
Pajutus pirmuosius nugaros smegenų AVM simptomus, būtina kreiptis į medikus.
Kai kuriais atvejais AVM gali staiga plyšti, kas yra neatidėliotina medicininė situacija. Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia:
- Staigus stiprus nugaros skausmas.
- Oda tampa blyški, vėsi ar suprakaitavusi.
- Sunku kvėpuoti.
- Greitas širdies plakimas.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Sutrikusi pusiausvyra.
- Sumišimas, atminties pablogėjimas.
- Judesių, ypač kaklo, apribojimas.
- Stiprus galvos skausmas.
- Sąmonės praradimas.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kurioje vietoje nustatytas AVM?
- Kokį gydymą rekomenduojate mano atveju?
- Kokia tikėtina šalutinių poveikių rizika?
- Kiek trunka sveikimas po operacijos?
- Ar AVM gali pasikartoti po gydymo?
- Ar verta atlikti genetinius tyrimus, jei artimas giminaitis sirgo šia liga?
