Blužnies vėžys yra reta, tačiau reikšminga sveikatos problema. Blužnis – tai nedidelis, kumščio dydžio organas mūsų kūne, priklausantis limfinei sistemai. Dažniausiai šiame organe vėžys atsiranda tuomet, kai iš kitos organizmo vietos išplitę vėžinės ląstelės pasiekia blužnį. Labai retais atvejais vėžys gali prasidėti tiesiogiai blužnyje.
Blužnies vėžio tipai
Medicinoje išskiriami du blužnies vėžio tipai – pirminis ir antrinis. Pirminis blužnies vėžys, kurio vystymasis prasideda tiesiai iš blužnies ląstelių, nustatomas itin retai. Jo dažniausios atmainos yra blužninis marginalinės zonos limfoma ir blužninis difuzinis didelių B ląstelių limfoma. Išskirtiniais atvejais diagnozuojamas pirminis blužnies angiosarkoma.
Antrinis blužnies vėžys išsivysto tada, kai vėžys iš kitų organų išplinta į blužnį. Pavyzdžiui, jei žmogus serga kraujo vėžiu, tokiu kaip leukemija ar limfoma, blužnis gali būti viena iš organų, kuriuos paveikia liga. Dar rečiau į blužnį plinta krūties, plaučių ar kiaušidžių vėžys. Apskritai, daug dažnesni yra atvejai, kai blužnies vėžys atsiranda dėl vėžio išplitimo, nei kai jis išsivysto iš pačios blužnies ląstelių.
Simptomai ir priežastys
Blužnies vėžio simptomai
Ne visi žmonės, sergantys blužnies vėžiu, jaučia negalavimus. Kartais liga ilgai nepastebima. Jei simptomai vis tik pasireiškia, dažniausiai pasitaiko šie:
- Skausmas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje – dažniausiai dėl padidėjusios blužnies.
- Nepagrįstas svorio kritimas.
- Bendras silpnumas, jėgų trūkumas.
- Pakyla temperatūra (karščiuojama).
Blužnies padidėjimą ar pilvo skausmus gali sukelti ir kitos būklės, todėl tokie simptomai nebūtinai reiškia vėžį. Visgi, jei jaučiate nuolatinį diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje arba karščiuojate ilgiau nei dvi savaites – verta kreiptis į gydytoją.
Blužnies vėžio priežastys
Blužnies vėžys daugiausia vystosi, kai iš kitur sklindantis vėžys metastazuoja į šį organą. Reti atvejai, kai tiesiogiai blužnyje vystosi tam tikros ne Hodžkino limfomos formos.
Rizikos veiksniai
Tam tikros sveikatos būklės gali padidinti blužnies vėžio riziką. Ypač atsargiems reikėtų būti tiems, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas vėžys kitose kūno vietose, nes būtent jis dažniausiai išplinta į blužnį. Nustatyta, kad blužninės marginalinės zonos limfomos rizika didesnė sergant hepatitu C arba esant autoimuniniams susirgimams.
Komplikacijos
Nepastebėtas ar negydomas blužnies vėžys gali baigtis rimtomis komplikacijomis. Viena pavojingiausių – blužnies plyšimas, kai organas trūksta, o į pilvo ertmę išsilieja kraujas. Tokia būklė yra gyvybei pavojinga ir reikalauja neatidėliotinos medicinos pagalbos.
Diagnozavimas
Blužnies vėžys įprastai nustatomas atliekant įvairius tyrimus. Gydytojai dažniausiai ima blužnies ar kitų audinių mėginį biopsijai, taip pat gali būti atliekamas periferinio kraujo tepinėlio tyrimas. Ypač svarbūs yra vaizdiniai tyrimai, kurie padeda įvertinti organo būklę ir nustatyti vėžio išplitimą į kitas kūno vietas. Tam pasitelkiami šie tyrimai:
- Kompjuterinė tomografija (KT).
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Pozitronų emisijos tomografija (PET).
- Ultragarsas.
Gydymo galimybės ir eiga
Blužnies vėžio gydymo planas priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausi iš jų – blužnies vėžio tipas, ar vėžys pirminis, ar antrinis, ligos stadija bei bendra paciento sveikata.
Pirminio blužnies vėžio atveju dažnai taikoma splenektomija – gydytojai pašalina blužnį, tokiu būdu pašalinant pažeistą audinį. Vis tik toks gydymas neturės įtakos tiems vėžio židiniams, kurie jau yra kituose organuose.
Esant tam tikroms pirminio blužnies vėžio rūšims (pavyzdžiui, difuzinei didelių B ląstelių limfomai), papildomai gali būti skiriama chemoterapija ir spindulinė terapija.
Galimi gydymo sunkumai
Kaip ir dauguma operacijų, blužnies pašalinimas taip pat turi rizikų: galimos infekcijos ar gausus kraujavimas. Po splenektomijos daliai pacientų išauga sunkių infekcijų rizika. Todėl gydytojai dažnai pataria prieš arba po operacijos pasiskiepyti nuo bakterijų, kurios dažniausiai sukelia infekcijas žmonėms be blužnies.
Gydantis chemoterapija ar taikant spindulinę terapiją pasitaiko nusilpimo jausmas, pykinimas, vėmimas ir apetito stoka.
Prevencija
Apsaugoti save nuo blužnies vėžio įmanoma tik iš dalies. Kai kurie atvejai susiję su hepatitu C – šios infekcijos galima išvengti, jei nesidalijama adatomis ar švirkštais, kontaktuojama tik su švariais medicinos įrankiais.
Tačiau didžioji dalis blužnies vėžio atvejų yra susiję su vėžiu, išplitusiu iš kitur. Todėl svarbiausia prevencija – atitinkamų kitų vėžio formų prevencija, ankstyva jų diagnostika ir laiku pradėtas gydymas.
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Ar galima išgydyti blužnies vėžį?
Jei vėžys prasidėjo būtent blužnyje, visiškas blužnies pašalinimas gali būti efektyvus gydymo būdas. Tačiau kai liga išplinta į kitas vietas, galimybės visiškai pasveikti nuo blužnies vėžio priklauso nuo viso organizmo būklės ir pagrindinės vėžio formos valdymo.
Išgyvenamumo rodikliai
Remiantis tyrimais, net 83 % žmonių, kuriems buvo diagnozuotas pirminis blužnies vėžys, po 5 metų nuo diagnozės sulaukė gerų rezultatų. Tačiau šie duomenys gali labai skirtis priklausomai nuo vėžio tipo, jo išplitimo bei bendros sveikatos būklės. Kadangi blužnies vėžys yra retas, išsamūs skaičiai dažnai grindžiami ribotais stebėjimais, todėl svarbu dėl kiekvieno individualaus atvejo pasitarti su gydytoju.
Kasdienybė su blužnies vėžiu
Dažniausiai susiduriama su vėžiu, kuris į blužnį išplito iš kitų organų – tokie atvejai vadinami metastaziniu vėžiu. Gyvenimas su metastaziniu vėžiu kelia daug asmeninių ir emocinių iššūkių. Kiekvieno žmogaus patirtys skiriasi, tačiau dažniausiai gali atsirasti liūdesys, pyktis ar beviltiškumas. Kai kuriems ligoniams nerimą sukelia mintis, kad gydymas gali būti neveiksmingas ar liga progresuos.
Kai kurie žmonės prireikia pagalbos atliekant kasdienes veiklas. Tokiu atveju galima pasvarstyti apie pagalbą onkologinių ligonių pagalbos arba vėžiu sergančiųjų programose. Tokios programos padeda žmonėms išgyventi ligą kuo ilgiau bei išlaikyti kuo aukštesnę gyvenimo kokybę.