Blužnies arterijos aneurizma – tai kraujagyslės, tiekiančios kraują blužniai, sienelės išsiplėtimas ar išsipūtimas. Ilgainiui dėl silpnesnės sienelės vietos ši dalis gali vis labiau plėstis. Kuo didesnė aneurizma, tuo ji pavojingesnė sveikatai.
Blužnies arterijos aneurizmos ypatumai
Dauguma blužnies arterijos aneurizmų diagnozuojamos tada, kai kraujagyslės diametras siekia arba viršija 1 cm. Tokia aneurizma dažnai ilgai nesukelia jokių požymių ir gali būti atsitiktinai aptikta, tačiau kai kuriais atvejais pacientas patiria simptomus, reikalaujančius skubios medikų pagalbos. Gebėjimas atpažinti rizikos veiksnius ir simptomus padeda laiku imtis reikalingų veiksmų ir užkirsti kelią grėsmingoms komplikacijoms.
Paplitimas ir rizikos grupės
Blužnies arterijos aneurizmos nėra labai dažnas susirgimas – jos nustatomos maždaug 1 iš 1 000–2 500 žmonių. Tai yra dažniausiai pasitaikantis pilvo organų kraujagyslių (vidaus organų arterijų) aneurizmos tipas.
Rizika susirgti šia aneurizma didėja su amžiumi ir yra didesnė moterims – apie 80 % atvejų registruojama tarp moteriškos lyties asmenų, ypač tų, kurios perkopusios 60 metų amžių.
Kaip aneurizma veikia organizmą?
Sveikos kraujagyslės yra elastingos ir prisitaiko prie kraujo tėkmės. Atsiradus aneurizmai, tam tikra arterijos vieta išplonėja ir išsipučia, o jos sienelė tampa trapesnė. Nesiimant gydymo, išsiplėtusi ir susilpnėjusi kraujagyslės siena gali trūkti ar plyšti – tai yra sunki, gyvybei pavojinga būklė.
Blužnies arteriją kartais pažeisti gali ir vadinamosios pseudoaneurizmos. Skirtingai nei įprasta aneurizma, pseudoaneurizma apima tik kai kuriuos kraujagyslės sienelės sluoksnius ir yra dar labiau linkusi plyšti.
Blužnies arterijos aneurizmos simptomai
- Skausmas viršutinėje kairėje pilvo pusėje, galintis plisti į kairį petį.
- Pulsavimas ar veržimo pojūtis toje pačioje srityje.
Įvykus plyšimui, pasireiškia staigūs simptomai:
- Pykinimas ir vėmimas.
- Aštresnis ar didėjantis pilvo skausmas po šonkauliais kairėje pusėje.
- Skausmas kairiajame petyje.
- Simptomai, būdingi hipovoleminiam šokui (pvz., didelis silpnumas, išblyškimas, sąmonės netekimas).
Trūkimas gali įvykti ir dviem etapais: iš pradžių simptomai būna staigūs, bet trumpam praeina, o paskui būklė greitai blogėja ir kyla šokas.
Daugumai aneurizmos turinčių žmonių kurį laiką jokių požymių nepastebima – simptomai paprastai išryškėja, kai aneurizma beveik plyšta arba plyšta.
Blužnies arterijos aneurizmos atsiradimo priežastys
Aneurizmos išsivysto, kai arterijos siena susilpnėja. Tiksli šio silpnėjimo priežastis dažnai lieka neaiški, tačiau yra žinomi įvairūs veiksniai, didinantys riziką.
Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – nėštumas, ypač jei tai ne pirma nėštumo patirtis. Hormonų pokyčiai ir kraujospūdžio svyravimai nėštumo metu gali susilpninti blužnies arteriją. Kitos būklės, susijusios su didesne aneurizmos tikimybe:
- Aukštas kraujospūdis.
- Aterosklerozė (kraujagyslių sienelių sukietėjimas ir susiaurėjimas).
- Smegenų aneurizmos, kepenų cirozė.
- Jungiamojo audinio ligos, pvz., Marfano sindromas.
- Cukrinis diabetas.
- Širdies vidinio sluoksnio uždegimas (endokarditas).
- Fibromuskulinė displazija.
- Granulomatozinis vaskulitas ir kitos kraujagyslių ligos.
- Kepenų transplantacija, portinė hipertenzija.
Pseudoaneurizmos rizika padidėja sergant lėtiniu pankreatitu, po chirurginių komplikacijų ar dėl traumos (pvz., autoavarijos ar durtinės žaizdos).
Kas didina plyšimo riziką?
Didžiausią plyšimo riziką lemia:
- Portinė hipertenzija – padidėjęs kraujospūdis aplink aneurizmą.
- Nėštumas – maždaug pusėje atvejų aneurizmos plyšta būtent šiuo laikotarpiu, dažniausiai paskutiniu nėštumo trimestru.
- Simptomų buvimas – žmonėms, kurie pajunta simptomus, plyšimo tikimybė siekia iki 80 % (palyginti su 10 % rizika besimptomiams).
Kaip nustatoma blužnies arterijos aneurizma?
Diagnozuoti šią aneurizmą sudėtinga, nes simptomai nėra specifiniai ir gali priminti daugelį kitų ligų. Dažnai blužnies arterijos aneurizmos aptinkamos netyčia, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Patikimiausia diagnostika – vaizdiniai tyrimai.
Pagrindiniai tyrimo metodai
- Kompiuterinė tomografija su angiografija (KT angiografija).
- Skaitmeninė subtrakcijos angiografija.
- Ultragarsinis tyrimas, įskaitant endoskopinį ultragarsą.
- Magnetinio rezonanso angiografija.
Kiekvienas iš metodų turi savo privalumų, tad tyrimo pasirinkimas priklauso nuo individualių aplinkybių.
Gydymas ir stebėjimas
Kada reikalingas gydymas?
Gydymo reikia tada, kai aneurizma pavojinga plyšti arba jai kyla disekacijos (plyšimo per sluoksnius) grėsmė. Dažniausi gydymo kriterijai:
- Aneurizmos skersmuo viršija 3 cm.
- Pastebėtas spartus išsiplėtimas.
- Yra simptomų.
- Reikalinga kepenų transplantacija.
- Pacientė yra nėščia arba planuoja nėštumą.
Nesant plyšimo grėsmės, rekomenduojama reguliariai stebėti būklę, atliekant vaizdinius tyrimus, ir gydyti tik esant padidėjusiam plyšimo pavojui.
Pagrindiniai gydymo būdai
- Endovaskulinės procedūros – tai minimaliai invazyvios intervencijos, kuomet aneurizma „užkemšama“ ir per ją nustoja tekėti kraujas. Galima naudoti specialias metalines spirales (koiliavimą), užpildančias aneurizmos ertmę, arba kitas medžiagas, užkietinančias ir blokuojančias kraujo tekėjimą.
- Operacija atviru būdu, kai endovaskulinis gydymas netinka arba neduoda efektų. Tokiu atveju pašalinama pažeista arterijos dalis, kartais kartu tenka pašalinti ir pačią blužnį.
- Laparoskopinis gydymas – mažai invazyvus gydymo būdas, po kurio sveikimas būna lengvesnis. Ši taktika dažnai tinkama nėštumo metu.
Galimos komplikacijos po gydymo
Dažniausia po gydymo kylanti komplikacija – poembolizacinis sindromas. Tokie požymiai, kaip karščiavimas, pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmas, išnyksta sveikstant, tačiau prireikus gydytojas gali paskirti vaistų nuo skausmo ar į veną lašinamus skysčius simptomams palengvinti.
Kaip sumažinti blužnies arterijos aneurizmos riziką?
Labai svarbu laiku pažinti ir gydyti ligas, didinančias aneurizmos išsivystymo tikimybę. Patartina laikytis gydytojo nurodymų, reguliariai tikrintis sveikatą, vartoti paskirtus vaistus ir stebėti sveikatos pokyčius.
Sveikos gyvensenos įpročiai
- Mesti rūkyti ir vengti tabako.
- Rinktis širdžiai naudingą mitybą.
- Reguliariai sportuoti, kaip rekomendavo gydytojas.
- Riboti alkoholio kiekį.
Ligos eiga ir prognozė
Jei Jums diagnozuota blužnies arterijos aneurizma, labai svarbu vadovautis gydytojo rekomendacijomis. Ne visada būtina iš karto gydytis – kartais stebima „laukimo ir stebėjimo“ taktika, kai reguliariai atliekami tyrimai ir, pastebėjus dydžio pokyčius, skiriamas laiku atliktas gydymas. Toks stebėjimas leidžia užkirsti kelią komplikacijoms.
Ligos baigtis priklauso nuo dydžio, lokalizacijos, augimo tempo ir to, ar aneurizma plyšta. Ypač didelė grėsmė kyla nėščioms moterims bei žmonėms, sergantiems portine hipertenzija – plyšimų atvejais mirtingumas labai didelis.
Kasdienis gyvenimas su aneurizma
Išgirdus šią diagnozę natūralu nerimauti dėl savo sveikatos ir galimų komplikacijų. Bendraukite su gydytoju – aptarkite, kokių veiksmų reikėtų imtis, kaip bus atliekami tyrimai, ir kaip atpažinti svarbius simptomus. Kuo daugiau įsitrauksite į savo gydymą bei sveikatos stebėjimą, tuo labiau pajusite situacijos kontrolę.
Lankykitės pas gydytoją taip dažnai, kaip rekomenduota, ypač atsiradus naujiems ar stiprėjantiems simptomams. Drąsiai klauskite apie diagnostikos rezultatus, būsimas procedūras, tyrimų poreikį ir paruošimą jiems. Taip pat naudinga prašyti papildomos informacijos ar išteklių, padedančių geriau suprasti savo ligą ir gydymo galimybes.
