Stokholmo sindromas – tai sudėtinga psichologinė būsena, atsirandanti po patirtos prievartos ar laikymo nelaisvėje. Šį terminą specialistai vartoja tuomet, kai nukentėjusysis pradeda užmegzti emocinį ryšį su savo skriaudėju, jaučia jam užuojautą ar netgi simpatiją. Dažnu atveju tai tampa nesąmoningu būdu išlikti ir prisitaikyti prie sudėtingos – net pavojingos – aplinkos.
Kaip atsirado pavadinimas „Stokholmo sindromas“
Šis reiškinys pirmą kartą pavadintas po įvykio Švedijoje, kai 1973 metais per banko apiplėšimą Stokholme keli darbuotojai buvo laikomi įkaitais net šešias dienas. Nors jie gyveno rizikingoje ir įtemptoje situacijoje, galiausiai daugelis jų ėmė palaikyti banko plėšikus – jie atsisakė liudyti prieš juos teisme, o kai kurie netgi rinko lėšas jų gynimui. Šis atvejis paskatino tyrėjus apibrėžti ir įvardyti reiškinį, kai auka ima pritarti arba pateisinti savo skriaudėjų poelgius.
Kas vyksta žmogaus psichikoje
Stokholmo sindromu gali išsivystyti ryšys tarp nukentėjusiojo ir skriaudėjo ne tik įkaitų-grobikų atveju, bet ir kitų traumuojančių santykių metu. Tai dažniausiai psichologinis prisitaikymo mechanizmas, galintis trukti nuo kelių dienų iki daugelio metų. Tokios reakcijos tikslas – užtikrinti savo saugumą ir išgyventi sunkioje situacijoje.
Šį sindromą sieja ir kitos artimos psichologinės būsenos:
- Trauminis susisiejimas (trauma bonding)
- Išmoktas bejėgiškumas
- Smušamų asmenų sindromas
Stokholmo sindromo simptomai
Stokholmo sindromo simptomai
Dažniausiai pasireiškia teigiami jausmai skriaudėjui bei jo poelgių pateisinimas ar pritarimas. Auka gali pradėti atjausti ar net ginti skriaudėją, tikėti jo motyvais, rodyti priešiškumą aplinkiniams ar teisėsaugai.
- Simpatijos bei teigiamos emocijos agresoriui
- Skriaudėjo vertybių ar požiūrio priėmimas
- Neigiama nuostata aplinkinių ar pagalbą teikiančių asmenų atžvilgiu
Kiti simptomai dažnai primena potrauminio streso sutrikimą:
- Pasikartojantys prisiminimai ar vaizdiniai apie traumavusią situaciją
- Didelis nerimas, sudirgimas, sunku atsipalaiduoti
- Prarandamas džiaugsmas anksčiau maloniomis veiklomis
- Sunkesnis susikaupimas bei dėmesio išlaikymas
Stokholmo sindromo priežastys
Nėra visuotinio sutarimo, kodėl vieni žmonės tampa jautrūs šiam sindromui, o kiti – ne. Viena hipotezė remiasi žmogaus evoliuciniais gebėjimais: ankstyvosiose civilizacijose išlikimą sustiprindavo gebėjimas ieškoti bendrystės su priešais ar grobikais, nes taip buvo galima sumažinti riziką būti nužudytam ar sužalotam.
Kita teorija aiškina, kad nuolatinis gyvenimas itin įtemptoje ir bauginančioje aplinkoje, kuomet skriaudėjas bent kartais elgiasi maloniai, gali paskatinti auką jausti dėkingumą ar net matyti priešu buvusį asmenį kaip geranorišką. Prisitaikydamas auka gali pasirinkti bendradarbiauti, nes taip galima užsitikrinti didesnį savo saugumą.
Kaip nustatomas Stokholmo sindromas
Stokholmo sindromas nėra įtrauktas į oficialius psichiatrijos ligų ar sutrikimų klasifikatorius, todėl dauguma specialistų jį vertina kaip psichologinių reakcijų visumą į traumuojančią situaciją. Šio sutrikimo atpažinimas ir gydymas dažnai taikomas pagal principus, taikomus potrauminio streso ar staigiosios streso reakcijos sutrikimui.
Gydymo galimybės ir pagalba
Nors oficialių gydymo rekomendacijų nėra, dažniausiai siūloma kompleksiška pagalba – psichologinė arba psichiatro konsultacija, individuali arba grupinė terapija. Pokalbių terapija gali padėti žmogui geriau suprasti, kas su juo nutiko, ir išmokyti, kaip trauminėje situacijoje simpatija agresoriui tapo išlikimo strategija. Jei reikalinga, gydytojas gali paskirti vaistų, kad sumažėtų nerimas, įtampa ar pagerėtų miegas.
Terapijos tikslas – išmokyti sveikų būdų tvarkytis su trauma, atpažinti bei keisti destruktyvius elgesio modelius ir judėti toliau gyvenime.
Ar Stokholmo sindromas būdingas tik įkaitų situacijose?
Nors šis terminas susiformavo po įvykio su įkaitais, panašių požymių ir reakcijų galima pastebėti ir kitų traumų patyrusiems žmonėms. Tai gali būti susiję su seksualiniu, fiziniu ar emociniu smurtu, vaikų išnaudojimu, trenerių ir sportininkų santykiais, kai siekiama pripažinti skriaudėjo autoritetą net susiduriant su žala, taip pat žmonių prekybos atvejais.
Stokholmo sindromo prognozė
Dauguma asmenų, kurie patiria prievartą ar laikomi nelaisvėje, nesusiduria su šiuo sindromu – tai gana retas reiškinys. Tačiau tais atvejais, kai išsivysto Stokholmo sindromas, psichoterapija, palaikymas ir ilgalaikė pagalba leidžia žmogui pamažu atsigauti bei vėl gyventi pilnavertį gyvenimą.