Skydliaukės ligos: kas tai, priežastys, simptomai ir gydymas

Skydliaukės ligos – tai bendras terminas, apibūdinantis įvairius būklių tipus, kai sutrinka šios liaukos hormonų gamyba. Šios ligos gali paveikti bet kokio amžiaus žmones ir pasireiškia skirtingais simptomais, priklausomai nuo pažeidimų tipo.

Kas yra skydliaukė ir jos funkcijos

Skydliaukė – tai nedidelė, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje po oda. Ji priklauso endokrininei sistemai ir atsakinga už hormonų, svarbių viso organizmo veiklai, gamybą ir išskyrimą. Šie hormonai, tokie kaip tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), reguliuoja kūno medžiagų apykaitą: padeda paversti maistą energija ir užtikrina visų ląstelių normalią veiklą.

Pagrindinė skydliaukės užduotis – kontroliuoti, kaip greitai organizmas sudegina kalorijas ir naudoja energiją. Kai ši liauka veikia netinkamai, sutrinka energijos apykaita, todėl gali pasikeisti daugelis organizmo funkcijų ir žmogaus savijauta.

Skydliaukės ligų rūšys

Skydliaukės veiklos sutrikimai dažniausiai pasireiškia dviem pagrindiniais tipais: hipertiroidizmu (kai skydliaukė veikia per aktyviai) ir hipotireoze (kai jos veikla per lėta). Kiekvieną iš šių būklių gali sukelti kelios skirtingos priežastys.

Hipotireozę (lėta skydliaukės veikla) gali sukelti:

Hashimoto liga – autoimuninis sutrikimas, kai organizmo imuninė sistema puola savo pačio skydliaukę. Tai dažniausiai pasitaikanti hipotireozės priežastis tose šalyse, kur įprasta vartoti joduotą druską ar kitus produktus su jodu.
Jodo stygius – šis mineralas būtinas hormonų gamybai. Jei trūksta jodo, gali išsivystyti hipotireozė ir padidėti skydliaukė (gūžys).
Įgimta hipotireozė – kai kuriems naujagimiams skydliaukė būna neišsivysčiusi ar neveikia tinkamai nuo gimimo. Tai reta, bet reikšminga būklė.

Hipertiroidizmui (pernelyg aktyviai skydliaukei) būdingos šios priežastys:

Graves liga – lėtinis autoimuninis susirgimas, kai imunitetas skatina skydliaukę gaminti per daug hormonų. Tai dažniausia hipertiroidizmo priežastis.
Skydliaukės mazgai – tai nenormalūs dariniai skydliaukėje, kurie gali aktyviai gaminti hormonus ir lemti jų perteklių.
Pernelyg didelis jodo kiekis – vartojant daug jodo arba kai kuriuos vaistus su dideliu šio mineralo kiekiu, skydliaukė gali gaminti per daug hormonų.

Ligos, sukeliančios abiejų tipų sutrikimus:

Skydliaukės uždegimas (tiroiditas) – dažniausiai prasideda kaip laikinas hipertiroidizmas, vėliau pereina į hipotireozę. Uždegimas gali būti lėtinis arba laikinas.
Pogimdyminis tiroiditas – ši būklė kartais ištinka po gimdymo, dažniausiai sukelia trumpalaikį hormonų kiekio svyravimą: iš pradžių padidėja, o vėliau sumažėja skydliaukės aktyvumas.

Skydliaukės ligų paplitimas

Skydliaukės sutrikimai yra gana dažni. Manoma, kad įvairių skydliaukės problemų turi milijonai žmonių visame pasaulyje. Jų paplitimas labai priklauso nuo gyvenamosios vietos, lyties, amžiaus ir genetinių veiksnių.

Susiję įrašai

Skydliaukės ligos simptomai

Skydliaukės ligos simptomai labai įvairūs ir neretai panašūs į kitų ligų ar natūralių gyvenimo permainų požymius. Dėl to gali būti sudėtinga atpažinti, ar savijauta blogėja būtent dėl šios liaukos sutrikimų. Dažniausiai požymiai skirstomi pagal tai, ar organizmas gauna per daug, ar per mažai skydliaukės hormonų – simptomai dažniausiai yra priešingi.

Hipotireozės simptomai:

Lėtas širdies plakimas.
Nuovargis, energijos trūkumas.
Nepaaiškinamas svorio augimas.
Šaltumo pojūtis, ypač galūnėse.
Sausa oda, šiurkštūs ir lūžinėjantys plaukai.
Atsiranda liūdnumo ar slogios nuotaikos epizodų.
Stiprios ir ilgos mėnesinės moterims.

Hipertiroidizmo simptomai:

Greitas, dažnai neritmiškas širdies plakimas.
Miego sutrikimai.
Nepaaiškinamas svorio sumažėjimas.
Padidėjęs jautrumas šilumai.
Drėgna, kartais šlapia oda.
Nerimas, suirzimas, dirglumas.
Menstruacijų retėjimas arba jų visai nėra.

Abiem atvejais gali padidėti skydliaukė (susiformuoti gūžys). Vis dėlto labiau tai pastebima per aktyviai veikiančios skydliaukės atvejais.

Rizikos veiksniai

Egzistuoja įvairūs rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti skydliaukės ligomis:

Moteriška lytis – moterys serga šiais sutrikimais kelis kartus dažniau nei vyrai.
Genetinis polinkis – jei šeimoje jau yra diagnozuotų atvejų.
Turnerio sindromas.
Vaistai su dideliu jodo kiekiu.
Gyvenimas vietovėse, kur neparduodama joduota druska ir todėl galima jodo stoka.
Amžius virš 60 metų, ypač moterims.
Ankstesnis ar esamas spindulinis gydymas galvos ir kaklo srityje.

Taip pat rizika didesnė, jei žmogus serga tam tikromis autoimuninėmis ligomis, kaip pavyzdžiui:

Perniciozinė anemija.
Pirmo tipo diabetas.
Celiakija.
Addison liga.
Vilkligė.
Reumatoidinis artritas.
Sjogreno sindromas.

Skydliaukės ligos diagnozavimas

Pirmiausia gydytojas domisi jūsų simptomais, atlieka klinikinę apžiūrą ir apčiuopia kaklą, kad įvertintų ar nėra padidėjusios skydliaukės ar mazgų.

Diagnozei patikslinti dažnai prireikia papildomų tyrimų:

Kraujo tyrimai – arba hormonų (TSH, T3, T4), arba antikūnų nustatymas.
Vaizdiniai tyrimai – dažniausiai taikomas skydliaukės echoskopas, padedantis aptikti mazgus ar gūžį. Kartais naudojami ir branduolinės medicinos tyrimai, kurie leidžia įvertinti ar tam tikri dariniai gamina per daug hormonų.

Skydliaukės ligų gydymas

Kiekvienos diagnozuotos skydliaukės ligos gydymas priklauso nuo ligos tipo bei priežasties. Tikslas – atstatyti normalią hormonų pusiausvyrą organizme.

Hipertiroidizmo gydymo būdai:

Vaistai, slopinantys hormonų gamybą (metimazolis arba propiltiouracilas) – jie mažina skydliaukės veiklą.
Radioaktyviojo jodo terapija – šio gydymo metu skydliaukės ląstelės pažeidžiamos ir liauka gamina mažiau hormonų.
Beta adrenoblokatoriai – nors jie tiesiogiai neveikia skydliaukės, padeda valdyti kai kuriuos simptomus, pvz., širdies plakimą.
Chirurgija – sunkesniais atvejais pašalinama visa skydliaukė ar jos dalis. Tuomet būtina visą likusį gyvenimą vartoti sintetinius hormonų pakaitalus.

Hipotireozės gydymas:

Pagrindinis gydymo būdas – hormonų pakaitinė terapija, kai skiriami sintetinio tiroksino preparatai (pvz., levotiroksinas), kompensuojant natūraliai stokojamą hormoną.

Ar galima išvengti skydliaukės ligų?

Daugumos skydliaukės ligų išvengti neįmanoma, nes pagrindinė jų priežastis yra genetika ir (arba) autoimuniniai procesai. Vis dėlto, sutrikimų, susijusių su per dideliu ar per mažu jodo kiekiu, galima išvengti laikantis tinkamos mitybos ir vengiant pernelyg didelio jodo suvartojimo.

Ligos eiga ir prognozė

Skydliaukės ligos gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Jei laikomasi paskirto gydymo ir tiksliai vykdomos rekomendacijos, daugeliu atvejų gyvenimo kokybė išlieka normali, o komplikacijų išvengiama.

Nesigydant arba gydant netinkamai, tiek hipertiroidizmas, tiek hipotireozė gali sukelti rimtų padarinių sveikatai.

Galimos hipertiroidizmo komplikacijos:

Prieširdžių virpėjimas (širdies ritmo sutrikimas).
Insultas.
Širdies nepakankamumas.
Osteoporozė (kaulų retėjimas).

Nepakankamai gydomos hipotireozės pasekmės:

Nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija.
Nervų sistemos pažeidimai, pavyzdžiui, periferinė neuropatija.
Didesnė širdies ligų ir jos nepakankamumo rizika.
Nevaisingumas.
Miksedemos koma – staiga ir pavojingai sumažėjusio hormonų kiekio būklė.

Gyvenimas su skydliaukės liga

Skydliaukės ligos dažnai tampa ilgalaikėmis, todėl būtina nuolat jas kontroliuoti, dažniausiai vartojant paskirtus vaistus kiekvieną dieną. Gydytojas reguliariai stebės jūsų būklę ir prireikus koreguos gydymo planą. Tinkamai gydant, galima gyventi įprastą gyvenimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pajutote simptomus, būdingus hipotireozei ar hipertiroidizmui, arba pastebėjote srities, kur yra skydliaukė, padidėjimą ar formos pokyčius, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Laiku nustatyta liga bei pradėtas gydymas padeda išvengti rimtesnių sutrikimų.

Jeigu jūsų artimi giminaičiai serga skydliaukės ligomis arba jums žinoma šeimos rizika, būtinai informuokite savo gydytoją. Tokia informacija padės greičiau nustatyti diagnozę, jeigu ateityje atsirastų simptomų.