Trimetilaminurija – reta genetinė būsena, kai žmogaus kūnas skleidžia nemalonų kvapą, primenantį supuvusią žuvį. Šis kvapas gali būti juntamas nuo odos, kvėpavimo, seilių ar šlapimo. Nors išgydyti šią būklę neįmanoma, gyvenimo kokybę galima pagerinti keičiant mitybą, naudojant specialius odos priežiūros priemones ir mažinant patiriamą stresą.
Kas yra trimetilaminurija
Trimetilaminurija – tai medžiagų apykaitos sutrikimas, dar vadinamas žuvies kvapo sindromu. Šio sutrikimo metu organizmas nesugeba tinkamai apdoroti trimetilamino – cheminės medžiagos, kuri natūraliai gaminasi virškinant kai kuriuos maisto produktus, pavyzdžiui, žuvį, kiaušinius, pupeles ar ankštines daržoves. Dėl FMO3 fermento trūkumo ar nepakankamo aktyvumo šis chemikalas nesuskaidomas ir pradeda kauptis, todėl kūno išskyros įgauna aštrų, žuvį primenantį kvapą.
Trimetilaminurijos rūšys
Specialistai skiria dvi šio sutrikimo formas:
- Pirminė trimetilaminurija: ši būklė paveldima iš abiejų tėvų, kurie perduoda pakitusį FMO3 geno variantą.
- Antrinė trimetilaminurija: išsivysto dėl kitų sveikatos problemų ar papildų vartojimo, kai organizmas nustoja efektyviai skaidyti trimetilaminą.
Kiek dažnai pasitaiko ši liga
Trimetilaminurija diagnozuojama itin retai – manoma, kad pasaulyje laiko nuo 1 žmogaus iš 200 tūkstančių iki 1 iš 1 milijono. Moterims ši būklė pasitaiko kiek dažniau nei vyrams. Kadangi daugelis žmonių mano, jog blogas kūno kvapas susijęs su higiena, dažnai nesiieško pagalbos, todėl liga lieka nediagnozuota.
Ligos simptomai
Pagrindinis požymis – stiprus, supuvusią žuvį primenantis kvapas, sklindantis nuo odos, kvėpavimo, šlapimo ar seilių. Kai kuriems žmonėms šis kvapas sustiprėja pajutus stresą ar pradėjus gausiau prakaituoti. Tačiau yra atvejų, kai aplinkiniai užuodžia kvapą net būdami atokiau – viešajame transporte, darbo ar mokymosi aplinkoje.
Ligos priežastys
Dažniausiai trimetilaminurija išsivysto dėl FMO3 fermento trūkumo arba neveiklumo. FMO3 užduotis – skaidyti trimetilaminą, susidarantį suskaidžius tam tikrus maisto produktus. Jei fermentas neveikia tinkamai, trimetilaminas išlieka aktyvus ir sklinda kartu su kūno išskyromis. Tai gali lemti paveldėti geno pakitimai arba išoriniai veiksniai:
- Ligos, tokios kaip kepenų nepakankamumas ar virusinis hepatitas, trikdo fermento veiklą.
- Žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas, kai daugiau trimetilamino gaminama nei organizmas pajėgia suskaidyti.
- Maisto papildų (cholino, karnitino) vartojimas taip pat prisideda prie kvapo stiprėjimo.
Galimos komplikacijos
Žuvies kvapo sindromas stipriai paveikia žmogaus kasdienybę. Apklausos rodo, kad kenčiantieji vengia socialinių situacijų, bijo artimo bendravimo, riboja darbo ir laisvalaikio pasirinkimus. Dėl nuolatinio nerimo ir izoliacijos vystosi psichologinės problemos. Dažni palydovai – nerimas, depresija, nepasitikėjimas savimi, retais atvejais gali kilti ir labai sunkios emocinės būklės.
Kaip nustatoma trimetilaminurija
Siekdami patikrinti, ar sergate šiuo sutrikimu, gydytojai dažniausiai atlieka šlapimo tyrimą, matuodami trimetilamino kiekį. Papildomai gali būti skiriamas genetinis tyrimas, padedantis nustatyti, ar liga paveldėta, ar išsivysčiusi antriniu būdu.
Gydymo galimybės
Trimetilaminurijos gydymo tikslas – sumažinti nemalonaus kvapo stiprumą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tam gali būti siūlomi šie būdai:
- Mitybos pokyčiai – vengti maisto produktų ir papildų, kurie didina trimetilamino išsiskyrimą.
- Naudoti specialias odos priežiūros priemones su žemu pH, kurios slopina kvapus.
- Gali būti paskirti vaistai ar emocinės sveikatos specialistų pagalba.
Kokie produktai nerekomenduojami?
- Baltymai ir kai kurie pieno produktai: žuvis, kepenys, kiaušiniai, sojų gaminiai, pienas iš kviečiais šeriamų karvių.
- Daržovės: pupelės, žirniai, žemės riešutai, brokoliai, žiediniai kopūstai, briuselio kopūstai, kopūstai.
- Papildai: žuvų taukai, cholinas, karnitinas.
Vaistai, padedantys mažinti simptomus
- Antibiotikai ir probiotikai – reguliuoja žarnyno bakterijas, mažindami kvapą sukeliančių junginių gamybą.
- Aktyvuota anglis – padeda pašalinti trimetilaminą iš organizmo.
- Antidepresantai ar medikamentai nuo nerimo – padeda spręsti dėl ligos išsivysčiusius psichologinius sutrikimus.
Savipriežiūra ir kasdienis gyvenimas su šiuo sutrikimu
Gyvenimas su trimetilaminurija reikalauja nuolatinio dėmesio ir priežiūros. Svarbu:
- Rinktis priemones su žemu pH, kurios padeda valdyti kūno kvapą. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausios priežiūros.
- Kreipiantis į dietologą galima susidaryti subalansuotą, saugią mitybos programą ir užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų gavimą, nors tenka eliminuoti tam tikrus produktus.
- Išmokti valdyti stresą ir įsisavinti atsipalaidavimo metodikas, nes stresas dažnai padidina simptomų ryškumą.
- Bendravimas ir pagalba – naudinga susisiekti su kitais sergančiaisiais ar paieškoti palaikymo grupių, kad išvengtumėte socialinės izoliacijos.
Kada reikia kreiptis į medikus
Jei keisdami mitybą ir valydami stresą nejaučiate pagerėjimo, rekomenduojama pasikalbėti su gydytoju, kuris gali pasiūlyti kitas simptomų valdymo priemones ar nukreipti pas tinkamus specialistus.
Gyvenimo perspektyvos
Šis sutrikimas išlieka visą gyvenimą, savaime neišnyksta. Visgi, taikant individualiai pritaikytą gydymą ir kasdienę priežiūrą, galima gerokai sumažinti simptomus ir pagerinti savijautą.
Papildoma informacija apie kvapų suvokimą
Daugelis sergančiųjų trimetilaminurija supranta, jog jų kūno kvapas yra neįprastas – panašiai kaip žmonės patys užuodžia savo prakaito ar kūno kvapą. Vis dėlto, pripratus prie aromato, kai kurie gali beveik nebereaguoti arba nebejausti tokio didelio skirtumo kaip aplinkiniai. Tačiau ne visi pastebi kvapo pokytį – dalis gali nieko nejausti dėl įpročio ar sumažėjusio jautrumo.