Karpos yra dažnas odos susirgimas, pasireiškiantis įvairiais iškilimais ar nelygumais. Juos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris paskatina tam tikrų odos ląstelių peraugimą. Rasti galite jas įvairiose kūno vietose, o išvaizda ir dydis priklauso nuo karpos rūšies.
Karpos rūšys
Yra keletas skirtingų karpos tipų, priklausomai nuo jų išvaizdos, kilmės vietos ir viruso tipo.
- Paprastosios karpos dažniausiai matomos ant rankų. Joms būdingi šiurkštūs, nelygūs paviršiai, bei juodi taškeliai – tai sukrešėjusios kraujagyslės. Būna nuo smeigtuko galvutės iki žirnio dydžio.
- Padų karpos auga ant padų, įprastai auga į vidų, gali būti plokščios, kartais matomi juodi taškeliai. Jos gali gerokai padidėti ir sukelti skausmą vaikštant. Sukelia keli specifiniai ŽPV tipai.
- Mozaikinės karpos – tai baltos, į smeigtuko galvą panašios karputės, dažniausiai aptinkamos ant padų ar pirštų. Jos gali sudaryti didesnius konglomeratus, bet retai kelia skausmą.
- Plokščiosios karpos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, jos smulkesnės, lygesnės, dažnai išplinta didelėmis grupėmis iki kelių dešimčių ar šimtų.
- Siūlinės (filiforminės) karpos išsiskiria plonomis, siūlą primenančiomis ataugomis. Dažniausiai jos atsiranda aplink burną, akis ar nosį.
- Lytinės karpos pažeidžia lytinių organų ar išangės sritį. Tai lytiškai plintanti infekcija, pasireiškianti kietomis, šiurkščiomis ataugomis. Sukelia specifiniai ŽPV tipai.
- Mėsininkų karpos dažniausiai randamos tiems, kurių darbas susijęs su žaliavine mėsa arba dažna drėgme. Paprastai jos išauga ant rankų.
- Fokalinė epitelio hiperplazija – retai pasitaikanti būklė, kai burnos gleivinėje susiformuoja minkšti, šviesūs iškilimai dėl tam tikrų ŽPV atmainų.
Kaip gali atrodyti karpos?
Karpos išvaizda labai įvairi – jos gali būti kupolo formos, plokščios, šiurkščios, grublėtos, lygaus ar nelygaus paviršiaus. Dažniausiai būna odos spalvos, pilkšvos, gelsvai rudos arba su juodais ar rusvais taškeliais. Dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Vienoje vietoje jų gali būti viena arba kelios.
Ar karpos pavojingos?
Dauguma karpų yra gerybinės – nesukelia vėžio ir rimtų pavojų sveikatai. Vis tik kai kurios gali sukelti nemalonius pojūčius, ypač jei trukdo vaikščioti, avėti batus ar kelia diskomfortą dėl išvaizdos. Kartais jos paveikia žmogaus savivertę ar kasdienį gyvenimą. Kai laikui bėgant karpa išnyksta savaime, tačiau dėl jų plitimo ir skausmo dažnai prireikia gydymo.
Kaip dažnai pasitaiko karpos?
Karpos – itin paplitęs reiškinys. Skaičiuojama, kad jos paliečia apie dešimtadalį žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai pasitaiko vaikams, ypač mokyklinio amžiaus, taip pat žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema ar tiems, kurių darbas – kontaktas su žalia mėsa.
Karpos simptomai
Kiekviena karpos rūšis – kitokia, tačiau dažni požymiai yra:
- Iškilimai ar nelygumai ant odos
- Odos sukietėjimas ar šiurkštėjimas
- Į žiedinius kopūstus ar kupolus panašios ataugos
- Odos spalvos, pilkšvi, gelsvi, rudi atspalviai
- Juodi ar rudi taškeliai viduje
- Skausmingumas (ypač padų atveju)
Kaip užsikrečiama karpomis?
Pagrindinis kaltininkas – žmogaus papilomos virusas. Jis patenka į odą per pažeidimus ar mikroįtrūkimus. Drėgna, suminkštėjusi ar sužalota oda yra ypač imli infekcijai. Tiesa, ne kiekvienas ŽPV tipas sukelia karpas. Tie ŽPV tipai, kurie gali sukelti kitų sričių onkologinius susirgimus, karpų nesukelia.
Karpos infekcija yra užkrečiama. Ji perduodama tiek tiesioginio kontakto metu (pavyzdžiui, palietus kito žmogaus karpą), tiek netiesiogiai – per užkrėstus daiktus, kaip rankšluosčiai, nagų žirklutės ar skustuvas.
Kaip nustatomos karpos?
Paprastai gydytojas karpą nustato apžiūros metu, įvertinęs odos pokyčius. Tik išskirtiniais atvejais, kai kyla abejonių, gali būti atliekama odos biopsija.
Karpos gydymas
Daugeliu atvejų karpos po kelių metų išnyksta pačios, tačiau dėl jų plitimo, skausmo ar diskomforto, dažnai rekomenduojamas gydymas. Galimi būdai:
- Vaistai be recepto – dažniausiai sudėtyje turi salicilo rūgšties. Ji lėtai ištirpina karpą sluoksnis po sluoksnio. Preparatai gali būti skysčio, gelio ar pleistro pavidalo. Karpos naikinimas gali užtrukti kelis mėnesius, tačiau pusei ar daugiau žmonių tai veiksminga.
- Cheminės procedūros gydymo įstaigoje – karpai užtepamas specialus skystis, dažniausiai antibiotiko kantaridino pagrindu. Po šios procedūros po karpa susidaro pūslė ir ji palaipsniui sunyksta. Vėliau gydytojas pašalina mirusį audinį.
- Krioterapija – gydytojas skystu azotu užšaldo karpą. Ji sušąla, vėliau atskyla nuo odos. Dažnai reikia keleto seansų.
Kiti gydymo būdai
- Imunoterapija – skirta paskatinti organizmo imuninį atsaką prieš karpos virusą. Dažniausiai naudojamos tam tikros cheminės medžiagos, sukeliančios lokalią alerginę reakciją, dėl kurios karpa nunyksta.
- Chirurginis šalinimas – invazinė procedūra, kurios metu karpa pašalinama skalpeliu. Tai gali palikti randą.
- Elektrokoaguliacija – karpos audinys naikinamas karštu elektros adatėliu. Galimas randų susidarymas.
- Lazerio terapija – specialus lazerinis spindulys sudegina kraujagysles karpos viduje, tokiu būdu ji sunyksta. Galimas randėjimas.
Karpos pašalinimas namuose
Vieni žmonės bando karpas gydyti lipnios juostos metodu ar vaistais be recepto. Tačiau jokiu būdu nerekomenduojama bandyti iškirpti ar išplėšti karpos pačiam, nes taip galima sukelti infekciją ir kitas komplikacijas. Jei reikia chirurginės pagalbos, tai turi atlikti tik specialistai.
Ar karpos gali išnykti pačios?
Taip, daugiau kaip pusei žmonių karpos savaime išnyksta per dvejus metus, ypač tiems, kurių imuninė sistema veikia efektyviai. Jei imunitetas nusilpęs, karpos gali neišnykti net ir po ilgesnio laiko.
Karpos ir jų plitimo prevencija
Nėra garantuoto būdo apsisaugoti nuo karpų, tačiau imantis tam tikrų atsargumo priemonių riziką galima sumažinti:
- Neliesti kitų asmenų karpų
- Nenaudoti bendrų rankšluosčių, drabužių, nagų žirklučių, skustuvų ir pan.
- Nesikandžioti nagų ir netampyti aplink nagus esančios odelės
- Rūpintis odos drėkinimu, vengti įtrūkimų ir žaizdelių
- Dėl galimos vakcinacijos nuo ŽPV pasitarti su gydytoju (dažniausiai rekomenduojama vaikams ir jaunuoliams), saugiai elgtis lytinių santykių metu
- Naudoti avalynę viešuose baseinuose, persirengimo kabinose ir dušuose
Jei karpa jau yra, galima sumažinti jos plitimo ar užkrėtimo riziką:
- Uždengti karpą pleistru ar tvarsčiu
- Vengti karpos draskymo, pjaustymo ar krapštymo
- Iš karto nusiplauti rankas po prisilietimo
- Nekirpti ir nešalinti karpos patiems
- Neskusti odos ties karpa
- Kuo dažniau laikyti kojas sausas, ypač jei turima padų karpą
Ligos eiga ir galimos komplikacijos
Persirgus karpa ar atlikus gydymą, nėra garantijos, kad ji nepasirodys iš naujo toje pačioje arba kitoje kūno vietoje. Kai kuriems žmonėms karpos gali išnykti ilgam, kitiems – atsinaujinti.
Dauguma karpų didesnių sveikatos problemų nesukelia ir per laiką savaime nunyksta. Vis dėlto kartais jos tampa skausmingos, ypač jei įauga į pėdą ir sunku vaikščioti, gali pasitaikyti infekcijų, jei karpa ardoma ar pjaustoma. Taip pat gali paveikti žmogaus emocinę savijautą – kelti gėdą ar nepasitenkinimą savo kūnu.
- Infekcijos – pakrapščius ar pažeidus karpą, gali lengvai patekti bakterijos ir prasidėti uždegimas. Tokiu atveju reikalingas gydymas antibiotikais.
- Skausmingumas – ypač padų karpos, kurios įauga į vidų ir vaikštant gali sukelti jausmą, tarsi po oda būtų mažas akmenukas.
- Psichologinės problemos – karpos gali gadinti nuotaiką arba mažinti pasitikėjimą savimi. Jei dėl karpų jaučiate didelį emocinį diskomfortą, verta pasitarti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kartais nereikia specialaus gydymo, bet verta pasikonsultuoti su specialistu, jei:
- Įtariama, kad atsiradęs darinys gali būti ne karpa
- Karpos susiformavo ant veido, burnos gleivinėje, lytinių organų ar išangės srityje
- Karpos yra labai daug arba jos auga sparčiai
- Karpa skauda, niežti, dega arba kraujuoja
- Sergate lėtinėmis ligomis ar imuninės sistemos sutrikimais
- Sergate cukriniu diabetu ir pastebite karpą ant pėdos. Bandymas ją šalinti patiems gali padaryti rimtos žalos.
Jei gydymas namuose nepadeda, gydytojas gali parinkti tinkamesnį gydymo būdą.
