SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Trichiurų (Trichuris trichiura) sukeliama infekcija: simptomai ir gydymas

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Share on FacebookShare on Twitter

Plakamoji kirmėlė, dar vadinama Trichuris trichiura, – tai žarnyne apsigyvenantis parazitas, lengvai atpažįstamas iš savitos pliaukštelės formos. Jo vienas galas storesnis ir primena rankeną, o kitas – ilgas, plonas it botago galas. Infekcija šia kirmėle plinta dažniausiai per dirvožemį arba vandenį, užterštą žmogaus išmatomis, kuriose yra šio parazito kiaušinėlių. Dažniausiai ši liga pasitaiko vaikams, ypač šiltuose, drėgnuose regionuose, kur stokojama tinkamos higienos.

Turinys
  1. 1.Kaip užsikrečiama plakamoji kirmėle?
  2. 2.Plakamosios kirmėlės simptomai
  3. 3.Plitimas ir rizikos veiksniai
  4. 4.Ar šia kirmėle galima užsikrėsti nuo gyvūnų?
  5. 5.Diagnozė
  6. 6.Gydymas
  7. 7.Prevencija
  8. 8.Ligos prognozė
  9. 9.Kada vertėtų pasitarti su gydytoju?
  10. 10.Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui

Kaip užsikrečiama plakamoji kirmėle?

Užsikrėsti šia kirmėle galima prisilietus prie užteršto dirvožemio arba suvalgant neplautų, netinkamai nuplautų ar nuluptų vaisių ir daržovių. Dažniausiai infekcija įvyksta, kai žmogus ima maistą nesusiplovęs rankų, arba rankos po žaidimų lauke būna nešvarios. Ypač rizikinga gyvenantiems vietovėse, kur trūksta švaraus vandens ar nėra tvarkomos sanitarinės sąlygos.

Šių parazitų kiaušinėliai išsiskiria kartu su užsikrėtusio žmogaus išmatomis. Jie gali į dirvą patekti, kai tuštinamasi lauke, nesinaudojama tvarkingais tualetais arba naudojamas žmogaus mėšlas kaip trąša. Kiaušinėliai ilgai išlieka gyvybingi, todėl užsikrėtimo rizika ypač didelė ten, kur higienos įpročiai prastesni.

Plakamosios kirmėlės simptomai

Daugeliui užsikrėtusiųjų ši infekcija nesukelia jokių akivaizdžių simptomų. Tačiau jei jų pasireiškia, dažniausiai jie gali būti ir silpni, ir stipresni:

  • Kruvinas viduriavimas
  • Skausmingas ar dažnas tuštinimasis
  • Pilvo skausmas
  • Pykinimas, vėmimas
  • Galvos skausmai
  • Nenoras valgyti, nepaaiškinamas svorio kritimas
  • Išmatų nelaikymas miegant

Vaikams infekcija pasireiškia dažniau, nes jie po žaidimų lauke dažnai nesiplauna rankų. Sunki ligos forma gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip tiesiosios žarnos iškritimas ar sunkus mažakraujystė. Be to, vaikai gali patirti augimo sulėtėjimą ir mokymosi sunkumų.

Susiję įrašai

Psichodinaminė terapija depresijai gydyti

Psichodinaminė terapija depresijai gydyti

2026 11 vasario
Gydytojai ir kiti osteoporozę gydantys sveikatos priežiūros specialistai

Gydytojai ir kiti osteoporozę gydantys sveikatos priežiūros specialistai

2026 11 vasario

Mitralinio vožtuvo apžvalga

2026 11 vasario

Sutrikusi uoslė

2026 11 vasario

Plitimas ir rizikos veiksniai

Plakamosios kirmėlės infekcija gali ištikti bet kurį, tačiau didesnė rizika kyla vaikams, žmonėms, gyvenantiems šiltuose, drėgnuose klimatuose, ir dirbantiems žemės ūkyje, aktyviai kontaktuojantiems su dirvožemiu. Taip pat saugotis turėtų tie, kurie valgo žalumynus, užaugintus laukuose, tręštuose žmogaus mėšlu.

Ar šia kirmėle galima užsikrėsti nuo gyvūnų?

Dažniausiai žmonės užsikrečia plakamosiomis kirmėlėmis, plintančiomis tik tarp žmonių. Gyvūninės kilmės šios rūšies kirmėlės žmonėms beveik nekelia grėsmės. Šunims ir katėms būdingos kitos rūšys, kurios retai kada pasireiškia žmogaus organizme.

Tačiau labai retais atvejais yra pasitaikę žmogaus užsikrėtimo nuo šuns plakamosiomis kirmėlėmis, tačiau tai – išimtys, dažniausiai nutinkančios esant dideliam aplinkos užsiteršimui.

Diagnozė

Norint nustatyti plakamosios kirmėlės infekciją, gydytojas paprašo išmatų mėginio tyrimui. Mėginys tiriamas mikroskopu ieškant parazitų kiaušinėlių. Kartais papildomai gali prireikti bendro kraujo tyrimo – juo tikrinama, ar nėra mažakraujystės požymių, kurie būdingi sunkesnei ligos formai.

Gydymas

Plakamosios kirmėlės gydomos antiparazitiniais vaistais. Paprastai gydomoji vaistų kursas trunka nuo vienos iki trijų dienų. Dažniausiai naudojami tokie vaistai, kaip mebendazolas ir albendazolas. Pasibaigus gydymui, gydytojas gali paskirti pakartotinį išmatų tyrimą, kad patikrintų, ar visos kirmėlės pašalintos.

Negydoma ši infekcija išlieka organizme, nes parazito kiaušinėliai lengvai vėl užkrečia tą patį žmogų, ypač jei nesilaikoma higienos. Laiku paskyrus gydymą, komplikacijos pasitaiko retai, o pasveikimas dažniausiai visiškas.

Prevencija

Sumažinti riziką užsikrėsti plakamosiomis kirmėlėmis galima laikantis šių paprastų taisyklių:

  • Venkite sąlyčio su dirvožemiu, kuris galėjo būti užterštas išmatomis – ypač žmogaus.
  • Visada rūpestingai plaukite rankas muilu ir šiltu vandeniu, ypač prieš valgant ar ruošiant maistą, ir po apsilankymo tualete. Mokykite vaikus tinkamos rankų higienos.
  • Vaisius ir daržoves gerai nuplaukite, nulupkite arba nuvirkite – ypač jei jie užauginti naudojant mėšlą ar auga arti žemės.
  • Ūkiuose gyvulius laikykite aptvaruose ir reguliariai valykite juos – tai sumažina aplinkos užterštumą.
  • Vietose, kur yra abejotinų vandens šaltinių, vandenį prieš geriant virinkite arba naudokite vandens valymo priemones.

Ligos prognozė

Kreipusis į gydytoją laiku, šia infekcija sergantieji dažniausiai visiškai pasveiksta. Gydymas yra veiksmingas, o susirgimas retai sukelia ilgalaikių pasekmių.

Kada vertėtų pasitarti su gydytoju?

Jeigu pastebite, kad dažniau nei įprastai vargina virškinimo sutrikimai, pilvo skausmai ar nuolat pasikartojantis viduriavimas, verta kreiptis į medikus dėl tarklamosios kirmėlės tyrimo. Ankstyva intervencija padeda išvengti komplikacijų ir leidžia greičiau pagerėti savijautai.

Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui

  • Ar galimos panašių simptomų priežastys – kiti parazitai?
  • Kokius vaistus geriausia vartoti mano atveju?
  • Ar būtinas dar vienas išmatų tyrimas po gydymo?
  • Kaip išvengti pakartotinio užsikrėtimo?
  • Ar reikia pasitikrinti kitiems šeimos nariams?
  • Ar ši infekcija gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų?
  • Ką dar galėčiau daryti, kad palengvinčiau simptomus?
Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Psichodinaminė terapija depresijai gydyti
Psichologija

Psichodinaminė terapija depresijai gydyti

Paskelbė Eglė Jatulytė
2026 11 vasario
Gydytojai ir kiti osteoporozę gydantys sveikatos priežiūros specialistai
Gydytojų sritys

Gydytojai ir kiti osteoporozę gydantys sveikatos priežiūros specialistai

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 11 vasario
Mitralinio vožtuvo apžvalga
Kūno sandara

Mitralinio vožtuvo apžvalga

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 11 vasario
Kitas įrašas
Krūties latakas

Krūties latakas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Psichodinaminė terapija depresijai gydyti

Psichodinaminė terapija depresijai gydyti

2026 11 vasario
Gydytojai ir kiti osteoporozę gydantys sveikatos priežiūros specialistai

Gydytojai ir kiti osteoporozę gydantys sveikatos priežiūros specialistai

2026 11 vasario
Mitralinio vožtuvo apžvalga

Mitralinio vožtuvo apžvalga

2026 11 vasario
Sutrikusi uoslė

Sutrikusi uoslė

2026 11 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Psichodinaminė terapija depresijai gydyti
  • Gydytojai ir kiti osteoporozę gydantys sveikatos priežiūros specialistai
  • Mitralinio vožtuvo apžvalga

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.