Kiekvienas mūsų žingsnis ar staigus judesys būtų neįmanomas be sudėtingos kraujotakos sistemos, aprūpinančios pėdą deguonimi ir reikalingomis medžiagomis. Kelionė prasideda nuo širdies, kai prisotintas deguonies kraujas didžiąja krūtinine aorta pasiekia pilvo sritį, iš kur šakojasi į pagrindines atšakas, nukreiptas kojų link. Toliau kraujas keliauja šlaunikaulio arterija į koją, o galiausiai pasiekia pėdos kraujagyslių tinklą.
Pagrindinės arterijos ir kraujotaka pėdoje
Deguonį į pėdą atneša keletas esminių arterijų, kurios sudaro sudėtingą kraujagyslių tinklą:
- Pakinklio arterija: Tai pagrindinė šlaunikaulio arterijos šaka, esanti už kelio. Ji apšerkšnija krauju šlaunį, kelį ir blauzdą, o vėliau išsišakoja į priekinę ir užpakalinę blauzdos arterijas.
- Užpakalinė blauzdos arterija: Ji, keliaudama blauzdos vidiniu paviršiumi, tiekia deguonį ne tik blauzdos audiniams, bet ir pėdos padui. Šią arteriją dažnai lydi užpakalinė blauzdos vena.
- Priekinė blauzdos arterija: Kita pakinklio arterijos atšaka, pasiekia pėdą gilyn tarp blauzdos raumenų ir maitina priekinę pėdos dalį bei raumenis.
- Šoninė blauzdos (šeivinė) arterija: Didžiausia iš užpakalinės blauzdos arterijos šakų, atsakinga už išorinės ir užpakalinės kulkšnies bei blauzdos raumenų aprūpinimą krauju. Ji baigiasi šonine kulnakaulio arterija.
- Pado arterijos: Šių arterijų sistema – šoninė, vidinė ir giluminė – raizgo plačią tinklinę struktūrą, paskirstančią kraują per visus pėdos ir pirštų audinius. Jos vėliau susijungia su stambia nugarine pėdos arterija.
- Nugarinė pėdos arterija: Besidriekianti pėdos viršumi, tai priekinės blauzdos arterijos tąsa. Ji kartu su tos pačios pavadinimo vena užtikrina sklandžią kraujotaką paviršinėse pėdos srityse.
Kraujas, kuriame jau nebelieka deguonies, per pėdos venas grįžta atgal į širdį. Tai svarbus procesas viso organizmo veiklai palaikyti.
Kraujotakos sutrikimai pėdose
Kraujotakos nesklandumai pėdose gana dažni žmonėms, kurie daug laiko praleidžia stovėdami, vyresnio amžiaus ar turintiems antsvorio. Itin dažnai sutinkamos išsiplėtusios venos, dar vadinamos venų varikoze. Tokios venos būna matomos pro odą, būna susisukusios, o kai kuriais atvejais gali sukelti nemalonius pojūčius ar net skausmą. Paprastai šie pakitimai išsivysto, kai venų vožtuvėliai neatlieka savo užduoties ir kraujas ima kauptis venose.
Pėdos nervų funkcija
Pėdos nervai yra gyvybiškai svarbūs, nes padeda perduoti informaciją į smegenis – pavyzdžiui, apie temperatūros pokyčius ar nemalonius stimulus. Pagrindiniai šią funkciją atliekantys nervai – nugariniai skaitmeniniai pėdos nervai, išsišakojantys per visą pėdos paviršių bei pirštus. Jie kyla iš didesnių nervinių kamienų: tarpinio ir vidinio nugarinio pėdos nervų, suralinio nervo, bei giliojo šeivinio nervo. Kiekvienas iš jų rūpinasi tam tikra pėdos ir pirštų zona ir užtikrina, kad signalai apie pojūčius greitai pasiektų centrinę nervų sistemą.
