Kai atsiranda pūlinys, gali kilti noras jį pradurti ar spausti namuose. Visgi, šito daryti nederėtų. Tokie veiksmai gali paskatinti infekcijos plitimą ir pabloginti būklę, nes viduje kaupiasi pavojingos bakterijos, kurioms reikalingas tinkamas gydymas.
Kaip atpažinti pūlinį
Pūliniai susidaro uždegus plaukų folikului ar prakaito liaukai. Dažniausiai šį uždegimą sukelia bakterijos, vadinamos Staphylococcus aureus. Iš pradžių po oda pastebimas kietas gumbelis, kuris ilgainiui prisipildo pūlių ir tampa nemalonia iškiluma.
Pūliniai paprastai atsiranda tose kūno vietose, kur prakaitas ar riebalai, kaupiasi ir sunkiai pasišalina: pažastyse, juosmens srityje, tarp sėdmenų, po krūtimis ar kirkšnyse.
- Pazastys
- Juosmuo
- Sėdmenys
- Po krūtimis
- Kirkšnys
Pūliniui būdingas baltas ar gelsvas centras, nes besikaupiantis pūlis stumia odą į paviršių. Kartais pūliniai būna pavieniai, bet gali susiformuoti keli susijungę mazgai – tokia pūlinių grupė vadinama karbunkulu. Pūliniai turi savybę išplisti į aplinkinius odos plotus.
Ką daryti, jei atsirado pūlinys
Nemažai smulkių ar pavienių pūlinių gali užgyti savaime, tačiau tikslinga juos tinkamai prižiūrėti ir niekuomet nebandyti spausti ar pradurti patiems, kadangi taip galima sukelti infekciją. Pūliniui pradėjus skaudėti ar pūliui didėjant, rekomenduojama laikytis šių žingsnių:
- Keliskart per dieną ant pūlinio uždėkite švarų, šiltą kompresą. Tai skatina pūlinio „subrendimą“ ir palengvina ištekėjimą.
- Laikykite tą vietą švarią, kruopščiai plaukite rankas po prisilietimo.
- Jei jaučiate stiprų skausmą, galima pavartoti nereceptinių vaistų nuo skausmo, tokių kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
- Jei pūlinys prasiveria ir pradeda tekėti skystis, uždenkite jį sugeriančia marlės tvarsliava arba pagalvėle, kad neužkrėstumėte žaizdos ir apsaugotumėte kitus odos plotus. Tvarstį keiskite reguliariai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Yra atvejų, kai vien paprastos namų priemonės nepadeda – tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju. Šie požymiai rodo, kad reikalinga profesionali pagalba:
- Pūlinys stipriai didėja, skausmas sunkiai pakeliamas.
- Temperatūra pakyla, pasireiškia karščiavimas.
- Pūlinys per dvi savaites negerėja.
- Pažeisto odos plotas didesnis nei 5 centimetrai.
- Atsiranda bendrų infekcijos požymių.
Pūlinių gydymo būdai
Esant didesniems pūliniams ar kilus komplikacijoms, gydytojas gali paskirti medikamentinį gydymą. Gydymas priklauso nuo situacijos ir dažniausiai apima:
- Vietinius arba geriamuosius antibiotikus
- Chirurginį pūlinio atvėrimą ir išvalymą
- Tyrimus, siekiant išsiaiškinti uždegimo priežastį
Chirurginis gydymas dažniausiai taikomas, kai pūlinys nepraeina savaime. Gydytojas steriliomis sąlygomis padaro mažą pjūvį bei pašalina susikaupusį pūlį. Tokios procedūros stengtis neatlikti namuose, nes buitinės sąlygos neprilygsta medicinine aplinkai.
Ką daryti, kad sveikimas būtų sklandus
Kai susiduriate su pūliniu, svarbu susilaikyti nuo spaudimo ar bandymų gydytis patiems invaziniais metodais. Reguliariai dėkite šiltus kompresus, laikykitės švaros.
Jei po dviejų savaičių situacija nesikeičia, arba atsiranda infekcijos simptomų, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Tik jie galės skirti tinkamą gydymą bei užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms.













