Akys ir regėjimas yra gyvybiškai svarbūs mūsų kasdieniam gyvenimui, todėl regėjimo netekimas gali smarkiai paveikti žmogaus savarankiškumą. Ne visi, manantys esantys „akli“, neturi jokio regėjimo – yra įvairių regėjimo sutrikimų laipsnių, kuriuos apibrėžia medicininiai ir teisiniai kriterijai.
Ką reiškia būti teisiškai aklam?
Asmuo laikomas teisiškai aklu tada, kai geresnėje akyje, net ir su korekciniu gydymu ar akiniais, regėjimo aštrumas siekia 20/200 arba yra dar blogesnis. Tai reiškia, kad žmogus objektą, kurį įprastai matantis žmogus pastebi iš 200 pėdų atstumo, gali įžiūrėti tik būdamas 20 pėdų atstumu ar arčiau.
Kitas kriterijus – itin stipriai susiaurėjęs regos laukas. Jei plačiausias matomas regos lauko plotis nesiekia 20 laipsnių, žmogaus regėjimas taip pat atitinka teisinį aklumo apibrėžimą.
Kas yra regos negalia?
Regos sutrikimas – tai situacija, kai net geriausiai regėjimą koreguojantys akinių ar kontaktinių lęšių pagalba, regėjimo aštrumas būna blogesnis nei 20/40. Tokie žmonės nėra laikomi teisiškai aklais, bet jų gebėjimas matyti tam tikrose situacijose gali būti ženkliai ribotas.
Sutrikusios regos rūšys
Regos pažeidimai pasireiškia įvairiomis formomis – nuo dalinio matymo iki visiško šviesos nejautrumo. Skirtingų tipų regos netekimo priežastys ir ypatybės gali labai skirtis.
Dalinis regėjimas
Kai kurie asmenys išlaiko dalį regos gebėjimų – toks regėjimas vadinamas daliniu. Žmonių, turinčių sumažėjusį regėjimą, matymas gali skirtis priklausomai nuo apšvietimo, spalvų kontrasto, nuovargio ar judėjimo. Kai kurie patenka ir į teisiškai aklų ribą.
- Katarakta
- Retinitas pigmentosa
- Priešlaikinio gimdymo sukelta retinopatija
Akiplotyje susiformavusios aklosios dėmės
Dalis žmonių gali matyti kai kurias akies vietas, o kitose – regėti akląsias dėmes. Pavyzdžiui, dėl kraujo pėdsakų stiklakūnyje regėjimo kokybė gali kisti net kasdien. Aklioms dėmėms didžiausią įtaką turi tokios būklės kaip:
- Diabetinė retinopatija
- Regos nervo uždegimas
Centrinio regėjimo praradimas
Didžioji dalis detalios informacijos aprėpiama centrinio regėjimo pagalba – ji svarbi skaitant ar atliekant tikslius darbus. Praradus šią dalį, atsiranda centrinio regėjimo netekimas. Dažniausiai tai sukelia:
- Geltonosios dėmės degeneracija
- Stargardto liga
Vamzdelinis regėjimas
Dalis žmonių, turinčių vadinamąjį vamzdelinį regėjimą, mato tik centrinę vaizdo dalį, tačiau nemato periferijos. Šis sutrikimas dažniau trukdo orientuotis judant, o ne skaitant.
- Glaukoma
- Retinitas pigmentosa
Visiškas aklumas
Žmonės, nebejaučiantys jokios šviesos, susiduria su visišku aklumu. Tokia būsena gali atsirasti dėl:
- Akių ar galvos traumų
- Glaukoma
- Diabetinė retinopatija
- Geltonosios dėmės degeneracija
Kas yra funkcinis aklumas?
Funkciniu regėjimo praradimu laikomas regėjimo sumažėjimas ar regos lauko susiaurėjimas, kai nėra akivaizdžių fizinių, organinių pakitimų. Tokie sutrikimai dažnai siejami su psichologiniais veiksniais ir priklauso konversijos sutrikimų spektrui.
Pabaigai
Nors daugeliui aklumas siejasi su visišku regėjimo praradimu, iš tikrųjų egzistuoja įvairaus laipsnio regos sutrikimų. Teisiniai apibrėžimai padeda atskirti, kuriems žmonėms reikalinga papildoma pagalba kasdienėse veiklose, ir leidžia geriau suprasti, su kokiais iššūkiais susiduria regėjimo negalią turintys asmenys.
