Kraujo perpylimas dažnai tampa gyvybę gelbstinčiu sprendimu, kai žmogus netenka daug kraujo dėl ligos ar traumos. Tačiau, nors ši procedūra padeda atkurti prarastą kraują, egzistuoja tam tikri apribojimai, kiek ir kaip dažnai perpylimus galima atlikti – tai priklauso nuo kiekvieno paciento sveikatos būklės.
Kada kraujo perpylimas reikalingas
Dažniausiai kraujo perpylimų prireikia po sudėtingų operacijų ar didelių traumų. Pavyzdžiui, jei chirurgas tikisi, kad operacijos metu neteksite daug kraujo, ligoninėje gali būti atliktas vadinamasis kraujo grupės nustatymas ir suderinamumo patikrinimas. Šie tyrimai užtikrina, kad donoro kraujas tiks jūsų organizmui. Kartais chirurgai prašo paruošti kraują, kad jis būtų prieinamas tiesiai operacinėje.
Yra tam tikrų ligų, kurios lemia pastoviai mažą kraujo ląstelių kiekį. Tai gali būti inkstų nepakankamumas ar onkologinės ligos – ypač gydant chemoterapija ar taikant spindulinę terapiją. Šiais atvejais gydytojai vertina situaciją individualiai ir kartais nusprendžia, kad organizmas gali prisitaikyti prie mažesnio kraujo kiekio, todėl perpylimai rekomenduojami rečiau.
Kraujo perpylimo kriterijai
Daugelis gydymo įstaigų turi nustatytas ribas, nuo kurio hemoglobino lygio pacientui gali būti taikomas kraujo perpylimas. Šie vadinamieji transfuzijos kriterijai padeda užtikrinti, kad procedūra būtų saugi ir racionali.
Naujausi tyrimai rodo, kad dažnai saugiau palaukti, kol hemoglobino kiekis sumažės iki 7–8 gramų decilitre, tik tuomet atlikti perpylimą. Šis ribojimas siejamas su geresniais gydymo rezultatais: trumpesnėmis hospitalizacijos trukmėmis, mažesne komplikacijų tikimybe ir efektyvesniu pasveikimu. Be to, tokiu būdu sumažinamos gydymo išlaidos.
Kada ir kodėl ribojamas perpylimų skaičius
Kartais tenka riboti perpylimų skaičių, nes didelės kraujo dozės per trumpą laiką gali sukelti organizmui pavojingų pokyčių. Viena iš priežasčių – kraujas laikomas su specialiu priedu citratu, kuris neleidžia jam krešėti. Per dažnai perpylus kraują, citratas gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą: didinti kalio kiekį bei mažinti kalcio ir magnio koncentraciją. Tokie pakitimai ypač pavojingi širdies veiklai.
Vienas didžiausių iššūkių – masinis perpylimas, kai paciento organizmui reikia labai daug kraujo. Masinis perpylimas vyksta, kai per valandą perpilama daugiau nei 4 vienetai eritrocitų masės arba per 24 valandas – daugiau nei 10 vienetų. Dažniausiai to prireikia po didelių sužalojimų, esant stipriam kraujavimui po širdies operacijų ar po gimdymo.
Galimi masinių perpylimų pavojai
- Elektrolitų sutrikimai
- Žema kūno temperatūra (hipotermija)
- Kraujas pradeda per stipriai arba per silpnai krešėti
- Sutrikusi organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra (metabolinė acidozė)
- Pavojus, kad į kraujotaką pateks oro burbuliukų (oro embolija)
Ką svarbu žinoti apie kraujo perpylimų ribas
Nors nėra tikslių taisyklių, kiek kartų žmogui galima perpilti kraujo per visą gyvenimą, tyrimai rodo, kad gausus ir dažnas perpylimas per trumpą laiką dažniausiai susijęs su prastesniais rezultatais. Būtent todėl gydytojai vertina kiekvieną atvejį ir laikosi aiškių transfuzijos kriterijų, siekdami užtikrinti didžiausią naudą ir kuo mažesnę riziką pacientui.
