Vėlyva menopauzė dažnai siejama su skydliaukės sutrikimais arba aukštu estrogeno kiekiu, išlikusiu visą moters gyvenimą. Kartais būtent šios priežastys lemia, kad menstruacijos tęsiasi ilgiau nei įprasta.
Menopauzės amžius ir kada ji laikoma vėlyva
Nėra griežto amžiaus, kada turėtų prasidėti menopauzė, tačiau dažniausiai ji pasireiškia moterims nuo vidurio ketvirtojo dešimtmečio iki penktojo dešimtmečio pabaigos. Jei moteris menopauzę pasiekia iki 44 metų, tai laikoma ankstyva menopauze. Pradžia po 55 metų jau vadinama vėlyva menopauze.
Kokie veiksniai lemia vėlyvą menopauzę?
Pagrindiniai vėlyvos menopauzės kaltininkai yra hormonų pokyčiai. Tyrimai rodo, kad moterys, turinčios antsvorio ar nutukusios, dažniau patiria vėlyvą menopauzę – tai susiję su riebaliniame audinyje gaminamu estrogenu.
- Genetika: šeimos istorija dažnai turi įtakos, tad jei motinos menopauzė prasidėjo vėlai, panašiai gali nutikti ir dukrai.
- Hormoninis fonas: visą gyvenimą aukštas estrogeno lygis taip pat lemia ilgesnę menstruacijų trukmę.
- Nėštumas vyresniame amžiuje: nors retai, bet pastojus penkiasdešimties ar net vyresniame amžiuje, moters hormonai vėl kinta, o menopauzė gali nusikelti.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai: dėl netinkamo skydliaukės darbo gali būti sutrikdyta ovuliacija, pasikeisti menstruacijų ciklas ir netgi uždelsti menopauzę.
Dėmesys skydliaukės veiklai
Skydliaukė atsakinga už medžiagų apykaitą ir hormonų pusiausvyrą organizme. Kai jos veikla sutrinka, gali pasireikšti simptomai, panašūs į menopauzę – karščio bangos, nuotaikų kaita. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, ar tai jau menopauzė, ar visgi skydliaukės problemos. Jei menstruacijos nesibaigia, verta pasitikrinti skydliaukės būklę.
Sveikata ir kūno masės indeksas
Norint sumažinti įvairių sveikatos problemų riziką, rekomenduojama palaikyti sveiką kūno masę. Idealus kūno masės indeksas yra nuo 18,5 iki 24,9. Aukštesnis rodiklis siejamas ir su vėlyva menopauze, ir su kitais sveikatos iššūkiais.
Nėštumas ir vėlyva menopauzė
Nors tokie atvejai retai pasitaiko, moterys penkiasdešimtmečio pradžioje vis dar gali pastoti. Nėštumas šiame amžiuje ne tik atideda menopauzę, bet ir smarkiai keičia hormonų balansą. Menstruacijos turi visiškai išnykti bent 12 mėnesių, kad būtų galima patvirtinti menopauzę.
Vėlyvos menopauzės poveikis organizmui
Vėlyva menopauzė šiek tiek skiriasi nuo ankstyvos ar priešlaikinės. Turint omenyje, kad estrogenas ir progesteronas išlieka ilgiau, tai padeda ilgiau išlaikyti stipresnius kaulus ir atitolinti osteoporozės grėsmę. Tačiau ilgesnė hormonų gamyba susijusi su didesne krūties, gimdos ir kiaušidžių vėžio rizika. Tokiais atvejais itin svarbūs reguliarūs profilaktiniai patikrinimai – mamogramos, tepinėliai ir apžiūros pas ginekologą.
Indvidualūs skirtumai ir reguliari patikra
Kiekvienos moters organizmas unikalus – kaip pirmosios menstruacijos ateina skirtingais amžiais, taip ir menopauzė nevienoda. Moterims, kurios menstruuoja ir sulaukus penkiasdešimt penkerių ar šešiasdešimties, rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją. Rizikos vertinimas ir nuolatinės apžiūros padeda anksti pastebėti bet kokius pokyčius ir užtikrinti gerą savijautą.
