Mitralinis vožtuvas, dažnai vadinamas ir dvisparniu vožtuvu, yra vienas iš keturių pagrindinių širdies vožtuvų, kurie reguliuoja, kad kraujas judėtų teisinga kryptimi ir negrįžtų atgal.
Kur yra mitralinis vožtuvas?
Mitralinio vožtuvo vieta – širdies kairėje pusėje, tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio. Kai į kairįjį prieširdį iš plaučių venų priteka deguonimi prisotinto kraujo, vožtuvas trumpam atsiveria ir leidžia kraujui laisvai patekti į kairįjį skilvelį. Vėliau vožtuvas užsidaro, užkirsdamas kelią kraujui grįžti atgal į prieširdį. Visa tai vyksta vos per kelias akimirkas kiekvieno širdies susitraukimo metu.
Kaip veikia mitralinio vožtuvo dalys?
Mitralinį vožtuvą sudaro keletas dalių, kiekviena atliekanti svarbią funkciją, kad kraujo tekėjimas vyktų sklandžiai. Pagrindiniai komponentai – du vožtuvo lapeliai: priekinis ir galinis. Priekinis lapelis yra pusmėnulio formos ir užima apie du penktadalius vožtuvo ploto – jis kiek didesnis. Galinis lapelis užima likusią dalį vožtuvo ir dažnai skirstomas į mažesnes dalis – vadinamąsias skilteles.
Lapeliai tarpusavyje susitinka vadinamosiose komisūrose. Juos su širdies raumenimis jungia stygos – siūlo formos dariniai (chordae tendineae), kurie palaiko tvirtą ryšį su širdies skilvelių viduje esančiais raumenimis, kad vožtuvas tinkamai atsivertų ir užsivertų. Yra ir speciali zona, kurioje šios stygos prisitvirtina prie vožtuvo paviršiaus – jeigu ši vieta pažeista ar netaisyklinga, vožtuvo darbas sutrinka.
Aplink vožtuvą driekiasi jungiamojo audinio žiedas, vadinamas mitraliniu žiedu (arba anuliu), kuris sujungia vožtuvą su kairiuoju prieširdžiu ir skilveliu. Jis, kaip ir patys lapeliai, turi tiek priekinę, tiek galinę dalį.
Kokios ligos pažeidžia mitralinį vožtuvą?
Daugybė būklių gali sutrikdyti mitralinio vožtuvo veiklą – nuo natūralaus senėjimo iki tam tikrų ligų. Viena iš dažniausių problemų – mitralinio vožtuvo prolapsas, kai vožtuvas dėl savo laisvumo nepilnai užsidaro. Nors šis sutrikimas daugeliui žmonių nesukelia jokių požymių, kai kuriais atvejais jis lemia mitralinio vožtuvo nesandarumą (regurgitaciją).
Jei vožtuvas leidžia daliai kraujo grįžti į kairįjį prieširdį, širdžiai tenka dirbti kur kas sunkiau, gali ją padidėti. Toks vožtuvo nesandarumas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, po infarkto ar dėl reumatinės karštinės.
Galimi simptomai, esant mitralinio vožtuvo pažeidimams
- Širdies permušimai ar širdies ritmo sutrikimai
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu
- Patinusios kojos ar pėdos
- Užsitęsęs kosulys
- Nuovargis
Kita dažna problema – mitralinio vožtuvo stenozė, kai vožtuvas blogai atsiveria ir kraujas sunkiau prateka. Tuomet širdis turi smarkiau susitraukinėti ir dažniau plakti, kad užtikrintų pakankamą kraujo kiekį organizmui.
Svarbiausi mitralinio vožtuvo stenozės simptomai
- Galvos svaigimas
- Pabrinkusios pėdos
- Dusulys fizinio krūvio ar ramybės metu
- Krauju pasirodymas atkosėjant
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
Kaip išvengti mitralinio vožtuvo ligų?
Tinkama gyvenimo būdo priežiūra gali padėti sumažinti riziką sirgti mitralinio vožtuvo ligomis. Svarbu rinktis mažiau sūraus maisto ir riboti druskos kiekį ruošiant patiekalus, susilaikyti ar itin saikingai vartoti alkoholį. Rekomenduojama būti fiziškai aktyviems – daugelį dienų per savaitę skirti bent pusvalandį judėjimui. Taip pat verta rūpintis savo kūno mase – palaikant sveiką svorį, širdžiai tenka mažiau apkrovų.
