Regos lauko tyrimas – tai viena iš pagrindinių akių sveikatos patikrų dalių, padedanti įvertinti, kiek plačiai žmogus mato aplink save, žvelgdamas tiesiai į vieną tašką. Šis tyrimas leidžia nustatyti, kaip gerai veikia šoninis (periferinis) matymas – šviesą, šešėlius ar judesius pastebime ne tik tiesiai prieš save, bet ir viršuje, apačioje, kairėje bei dešinėje.
Kam atliekamas regos lauko tyrimas
Regos lauko testas dažniausiai įtraukiamas į išsamų akių patikrinimą. Jis leidžia įvertinti matymo ribas ir atskleisti, ar pacientas nepastebi vaizdų tam tikrose regos lauko vietose. Tokie pokyčiai gali signalizuoti įvairius sveikatos sutrikimus.
Tyrimo rezultatai padeda nustatyti, ar regai trukdo akių, ar nervų sistemos problemos, ir kur tiksliai ribojamas matymas. Norint tiksliai įvertinti situaciją, gali būti naudojami keli skirtingi tyrimo metodai.
Kaip atliekamas konfrontacinis regos lauko tyrimas
Konfrontacinis regos lauko tyrimas – paprasta ir greita procedūra, dažnai naudojama pirminiam vertinimui. Gydytojas atsistoja ar atsisėda maždaug už metro nuo paciento. Viena akis uždengiama specialia mentelė.
Pacientas viso tyrimo metu žiūri tiesiai į vieną tašką. Tuo metu gydytojas judina ranką per įvairias regėjimo lauko zonas, o pacientas turi pasakyti, kada ją pamato. Šis metodas leidžia nustatyti matymo ribas, tačiau yra preliminarus – jei aptinkama pokyčių, dažnai rekomenduojami detalesni tyrimai.
Ką apima tangentinio ekrano tyrimas
Tangentinio ekrano testas (kitaip dar vadinamas Goldmano tyrimu) atliekamas gydytojo kabinete. Pacientas sodinamas prie specialaus ekrano, maždaug vieno metro atstumu. Ekrano viduryje pateikiamas fiksavimo taškas – reikia viso tyrimo metu į jį žiūrėti.
Skirtingose ekrano vietose trumpam atsiranda objektai ar ženklai. Nesisukdami ir nejunginėdami žvilgsnio, pacientai pasako, kada pastebi naujus taškus. Remdamasis gautais duomenimis, gydytojas sudaro regos lauko žemėlapį bei mato, kuriose vietose galimi regėjimo trūkumai. Šios sritys gali padėti tikslinti susirgimo priežastį.
Automatizuotas perimetrijos tyrimas
Automatinės perimetrijos metu naudojamas kompiuterinis aparatas, primenantis kupolą. Pacientas žiūri į centrinį tašką, o aplink netikėtai blykčioja šviesos signalai. Kaskart pastebėjęs šviesą, žmogus paspaudžia mygtuką.
Šios procedūros tikslas – susisteminti informaciją apie matomos srities plotį ir nustatyti, kur regėjimas yra silpnesnis. Speciali programa iš karto sudaro detalų regos lauko žemėlapį, pagal kurį gydytojas analizuoja blyškesnių vietų priežastis.
Galimos regos lauko pokyčių priežastys
Regos lauko pakitimai susiję ne tik su pačių akių, bet ir centrinės nervų sistemos veikla. Gydytojas, naudodamasis tyrimų rezultatais, gali svarstyti įvairias ligas. Tarp dažniausių priežasčių:
- glaukoma
- geltonosios dėmės degeneracija
- regos nervo augliai
- galvos smegenų augliai
- suležinimo sklerozė
- insultas
- smilkininės arterijos uždegimas
- nervų sistemos sutrikimai
- posmegeninės liaukos sutrikimai
- padidėjęs kraujospūdis
Jei nustatomas regos lauko susiaurėjimas ar aklosios dėmės, gydytojas gali rekomenduoti papildomus akių, kraujo ar bendros sveikatos tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.
