Dilgėlinė – tai niežtintys, audringo paviršiaus odos išbėrimai, kurie gali pasireikšti įvairiose kūno vietose. Nors dažniausiai jos pastebimos ant pilvo, nugaros, krūtinės ar galūnių, neretai jos atsiranda ir veide, ypač aplink akis ar burnos gleivinę.
Kaip atrodo dilgėlinė ant veido
Pasirodžius dilgėlinei ant veido, odos pokyčiai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ir odos atspalvio. Paprastai tai – įvairių formų ir dydžių iškilimai, kurie liečiant jaučiami kaip nelygūs. Jie gali būti rausvos ar rožinės spalvos šviesesnio gymio žmonėms, o tamsesnio – šiek tiek tamsesni nei likusi oda.
- Nereti atvejai, kai bėrimai atsiranda staiga po kontakto su tam tikrais alergenais, pvz., dulkėmis ar kvapiosiomis medžiagomis.
- Iškilimai gali keisti spalvą, spaudžiant pirštu, ir dažnai sukelia stiprų niežėjimą.
- Paprastai šie bėrimai išnyksta savaime per kelias valandas ar dienas.
- Gali pasitaikyti tiek mažų, tiek stambesnių dėmių.
Dilgėlinė nosies srityje
Iškilimų gali pasireikšti ir nosies zonoje, ir tokiu atveju simptomai išlieka panašūs: niežtintys, nelygūs bėrimai, kurie kartais maišomi su kitomis odos būklėmis, tokiomis kaip rožinė, aknė, įvairūs dermatitai, vėjas ar kitos sudirginimo priežastys.
Kas sukelia dilgėlinę veide
Ne visada pavyksta tiksliai nustatyti, kodėl atsiranda dilgėlinė. Dažnu atveju priežastis lieka neaiški – tokiais atvejais vartojama sąvoka „idiopatinė dilgėlinė“. Visgi, kai kurie veiksniai gali padidinti jos atsiradimo tikimybę:
- Alergija maistui ar maisto priedams
- Lėtinės ligos, ypač susijusios su imuninės sistemos veikla
- Infekcijos
- Reakcijos į vaistus, pavyzdžiui, antibiotikus
- Temperatūros pokyčiai (šaltis arba dideli karščiai)
- Intensyvi saulė
- Stresas
- Odos spaudimas
- Kontaktas su cheminėmis medžiagomis, ypač kvapiosiomis kosmetikoje
- Genetinės ypatybės
Rizikos veiksniai
Dilgėlinė dažniau pasireiškia žmonėms, kurių artimieji turi alerginių ligų, tokių kaip astma, šienligė ar atopinis dermatitas, bei tiems, kurie dažnai serga virusinėmis infekcijomis.
Galimos komplikacijos
- Odos perštėjimas gali paskatinti stiprų kasymąsi, dėl kurio pažeidžiama oda ir padidėja infekcijų rizika.
- Gali kilti veido tinimas.
- Reti atvejai, kai kartu ištinsta gerklė, o tai pavojinga dėl kvėpavimo sutrikimų.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Jei veido bėrimai ar niežėjimas nepraeina per kelias dienas arba jei simptomai ženkliai trukdo kasdienybę, verta pasitarti su gydytoju.
- Kilus sunkumams kvėpuojant
- Pastebėjus, kad bėrimai plyšta ir ima kraujuoti
- Pasirodžius pūliams ar išskyroms iš bėrimų
- Oda ilgai išlieka karšta liečiant
- Atsiradus geltonoms dėmėms ir pageltus akims ar odai
Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į skubią medicinos pagalbą.
Kaip sumažinti tikimybę sulaukti dilgėlinės veide
- Atraskite veiksnius, kurie dažniausiai išprovokuoja bėrimus, ir stenkitės jų vengti.
- Pakeiskite asmens higienos ir valymo priemones į bekvapes ir turinčias mažiau stiprių cheminių medžiagų.
- Šaltu ar labai karštu oru daugiau laiko praleiskite patalpose.
- Rinkitės drabužius, kurie apsaugo odą nuo saulės ar temperatūrų svyravimų.
Santrauka
Dilgėlinė gali atsirasti ne tik ant kūno, bet ir ant veido. Paprastai šie bėrimai išnyksta savaime per kelias paras be gydymo. Vis dėlto, jei niežulys ar bėrimai nepraeina, tampa itin skausmingi ar sukelia kvėpavimo sunkumų, svarbu nedelsti kreiptis į gydytoją.













