NSTEMI arba nestubulinis miokardo infarktas yra viena iš širdies smūgio formų, kai širdies raumuo patiria deguonies trūkumą dėl dalinio kraujagyslės užsikimšimo. Palyginti su labiau paplitusiu STEMI širdies smūgiu, NSTEMI dažniausiai sukelia mažesnę žalą širdžiai.
Kaip atpažinti NSTEMI?
Nors simptomai dažnai primena kitus širdies smūgio tipus, NSTEMI ir STEMI skiriasi pagal tam tikrus širdies elektrinės veiklos bruožus. Vertinant širdies veiklą elektrokardiogramoje (EKG), abu infarktų tipai rodo akivaizdžių skirtumų.
- NSTEMI metu EKG galima stebėti sumažėjusią ST bangą arba pasikeitusią T bangą, tačiau Q banga neatsiranda.
- Dažniausiai šis tipas rodo tik dalinį širdies kraujagyslės užsikimšimą.
- STEMI atveju EKG matoma ST segmento pakilimas, būdingas visiškai užsikimšusiai vainikinei arterijai.
Abi šios būklės priklauso ūminių koronarinių sindromų grupei, o jų išskyrimas svarbus gydymui ir tolesniam sveikatos priežiūros planui.
Simptomai
NSTEMI dažniausiai prasideda staiga ir pasireiškia šiais požymiais:
- kvėpavimo pasunkėjimas
- diskomfortas, spaudimas ar veržimas krūtinėje
- skausmas ar nemalonus jausmas žandikaulyje, kakle, nugaroje ar pilve
- silpnumas ar galvos svaigimas
- pykinimas
- prakaitavimas
Pajutus tokius simptomus svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos. Saugiau nelaukti, nes uždelsus širdies audinys gali būti dar labiau pažeidžiamas.
Pavojų didinantys veiksniai
- Rūkymas
- Fizinio aktyvumo stoka
- Padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolio kiekis kraujyje
- Cukrinis diabetas
- Antsvoris ar nutukimas
- Šeimoje pasitaikę širdies ar insulto atvejai
Šie veiksniai reikšmingai didina širdies smūgio, taip pat ir NSTEMI, tikimybę.
Diagnozė
Nustatyti NSTEMI padeda kraujo tyrimai ir EKG. Tyrimai dažniausiai parodo padidėjusias širdies pažeidimą rodančias medžiagas, tokias kaip CK-MB, troponinas I ir troponinas T. Šių medžiagų lygis paprastai būna ne toks aukštas kaip kito tipo infarkto atvejais.
Galutinę diagnozę patvirtina EKG, kuri leidžia išsiaiškinti, ar iš tiesų įvyko širdies smūgis, ir nustatyti jo tipą pagal širdies elektrinio aktyvumo pokyčius.
Gydymas
Kaip gydyti nestubulinį miokardo infarktą priklauso nuo pažeidimo laipsnio ir bendros rizikos. Gydytojai dažnai taiko specialią rizikos vertinimo sistemą – GRACE skalę, kuri įvertina tokius veiksnius kaip amžius, kraujospūdis, širdies ritmas, inkstų funkcija, EKG pokyčiai ir kiti parametrai.
Nedidelės rizikos atvejais paprastai skiriami vaistai, pavyzdžiui, kraują skystinantys vaistai, antitrombocitiniai vaistai, beta adrenoblokatoriai, nitroglicerinas, statinai, AKF inhibitoriai ar ARB grupės vaistai.
Kai rizika vidutinė ar didelė, dažniausiai taikomi invaziniai gydymo būdai, tokie kaip vainikinių arterijų intervencija (PCI) ar šuntavimo operacija (CABG).
Prevencija
Sumažinti NSTEMI riziką galima keičiant kasdienius įpročius. Pagrindas – sveikesnis gyvenimo būdas ir ligų kontrolė:
- Subalansuota, širdžiai naudinga mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, sveikų riebalų
- Riebalų, ypač sočiųjų ir transriebalų, ribojimas
- Bent pusvalandis fizinio aktyvumo penkis kartus per savaitę
- Streso valdymo būdai: kvėpavimo pratimai, joga, pasivaikščiojimai
- Rūkymo atsisakymas
- Svorio kontrolė
- Esamų ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ar cholesterolio kiekis, valdymas
Kiekvienam, kuris turi didesnę širdies smūgio riziką ar jau yra jį patyręs, rekomenduojama pasirengti nenumatytiems atvejams: susidėti pagrindinių vaistų ir alergijų sąrašą piniginėje, žinoti savo gydytojo kontaktus.
