Brachialinė neuritas – tai retai pasitaikantis nervų sistemos sutrikimas, kai dėl uždegimo pažeidžiami nervai, einantys per kaklą ir petį į ranką. Šie nervai sudaro vadinamąjį brachialinį rezginį, atsakingą už peties, rankos ir plaštakos judesius.
Kas būdinga brachialinei neuritui
Paprastai liga prasideda staiga ir dažnai naktį. Pirmasis požymis – stiprus, deginantis ar veriantis peties skausmas, kuris dažniau jaučiamas dešinėje, tačiau gali apimti ir abi puses. Skausmas gali sustiprėti judinant petį ir dažnai būna toks intensyvus, kad silpnesni vaistai nepadeda. Per kelias valandas ar net savaites ši fazė pereina į raumenų silpnumą – judesiai tampa apsunkinti, sumažėja rankos ar peties jėga, sumažėja raumenų apimtis. Kai kuriems žmonėms gali atsirasti tirpimo pojūčiai ar net kvėpavimo pasunkėjimas, jeigu uždegimas paveikia diafragmos nervą.
Kaip pasireiškia brachialinė neuritas
- Netikėtai atsirandantis stiprus, deginantis arba veriantis peties skausmas
- Skausmas blogėja judinant petį
- Skausmas ilgą laiką neslūgsta
- Raumenų silpnumas ar net paralyžius, ypač peties srityje
- Raumenų atrofija – mažėjanti raumenų masė
- Tirpstančios arba nejautrios vietos rankoje ar petyje
- Retais atvejais – pasunkėjęs kvėpavimas
Brachialinės neurito priežastys ir rizikos veiksniai
Tikrosios ligos priežastys iki šiol neaiškios. Dažniausiai pasireiškia vadinamoji idiopatinė forma, kuri, manoma, gali būti susijusi su imuninės sistemos reakcija prieš nervus. Yra ir paveldima ligos rūšis, tačiau ji pasitaiko rečiau. Kodėl nervai pažeidžiami, nėra tiksliai nustatyta.
Didžiausią riziką susirgti turi vyrai, o dažniausiai brachialinis neuritas pasireiškia 20–60 metų amžiaus asmenims. Liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje.
Susiję įrašai
Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozuojant šią būklę, gydytojas domisi jūsų simptomais ir atlieka fizinę apžiūrą. Gydytojai vertina judesių amplitudę, raumenų stiprumą, refleksus ir ieško raumenų atrofijos požymių. Kartais stebima, ar neatsikišęs mentės kampas paveiktoje pusėje. Be to, atliekami pojūčių tyrimai ant odos, ieškant nejautrių vietų.
Papildomai gali būti naudojami rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai. Jie reikalingi tam, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys – pavyzdžiui, disko išvarža ar navikas. Kartais atliekami nervų laidumo elektromiografiniai tyrimai, kurie parodo, kaip veikia atskiri nervai. Taip pat gali būti skirti kraujo tyrimai, siekiant nustatyti ar nėra kitų ligų.
Gydymo galimybės
Dažniausiai brachialinė neuritas gydoma vaistų ir kineziterapijos deriniu. Pirmiausia taikomi skausmą malšinantys vaistai, siekiant sumažinti diskomfortą. Kai skausmas suvaldytas, akcentas perkeliamas į rankos ir peties funkcijos atstatymą – rekomenduojami pasyvūs ir aktyvūs pratimai, kuriuos prižiūri kineziterapeutas. Toks atstatomasis gydymas dažnai trunka iki aštuonių savaičių.
Jei per ilgesnį laiką (apie dvejus metus) funkcija pilnai neatsistato, svarstoma operacija. Jos metu galima persodinti sveikus nervų fragmentus ir taip atkurti raumenų judesius. Kartais taikomos ir sausgyslių perkėlimo procedūros.
Kokia ilgalaikė prognozė?
Daugeliu atvejų stiprus skausmas sumažėja per keletą dienų ar savaičių. Raumenų silpnumas pamažu nyksta per kelis mėnesius, tačiau tiems, kurių skausmo fazė užtrunka ilgiau, ir visiškas atsistatymas gali trukti ilgiau. Kai kuriems žmonėms raumenų jėga visiškai neatsinaujina – išlieka nedidelis jėgos sumažėjimas, o itin retai – nuolatiniai funkcijos sutrikimai.
