Krioschirurgija – tai gydymo būdas, kai audiniai, tokie kaip navikai ar pokyčius turinčios odos vietos, sunaikinami itin žema temperatūra. Procedūros metu dažniausiai naudojamas skystas azotas, galintis akimirksniu užšaldyti ir sunaikinti audinius. Ši procedūra ypač taikoma tada, kai pašalinami vėžiniai ar priešvėžiniai dariniai ant odos, tačiau krioschirurgija tinkama ir tam tikrų vidinių organų navikams gydyti.
Kaip veikia krioschirurgija
Krioschirurgijos esmė – paveikti nenormalų audinį labai žema temperatūra, kad šio ląstelės žūtų. Skystas azotas šiuo tikslu yra populiariausias, tačiau kartais naudojamas ir argonas ar anglies dioksidas. Temperatūra gali nukristi iki net -196°C, todėl kontaktavus su audiniu, ląstelės greitai sunaikinamos, jas vėliau savaime pašalina organizmas.
Kada taikoma krioschirurgija
Nors šis gydymo metodas ypač dažnai naudojamas odos pokyčiams, pvz., karpoms ar priešvėžinėms odos dėmėms šalinti, tam tikrais atvejais krioschirurgija tinka ir vidaus organų navikams, ypatingai, kai įprastas operavimas būtų sudėtingas ar per daug rizikingas.
Kai kurios ligos, tokios kaip ankstyvas prostatos vėžys (kai liga dar neišplitusi), taip pat gali būti gydomos krioschirurgija. Be to, šis metodas kartais naudojamas, jei po kitų gydymo būdų liga atsinaujina.
Ką žinoti prieš procedūrą
Pasiruošimas priklauso nuo to, kuri kūno dalis bus gydoma. Jei šalinsite odos darinį, paruošimas dažniausiai labai paprastas ir specialaus pasirengimo nereikia. Tuo tarpu atliekant krioschirurgiją vidaus organams, pasiruošimas gali būti panašus, kaip prieš bet kurią operaciją: rekomenduojama 12 valandų prieš procedūrą nevalgyti, pasirūpinti, kas parveš namo po gydymo.
Prieš procedūrą svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant maisto papildus ir nereceptinius preparatus, bei galimas alergijas narkozei.
Kaip atliekama procedūra
Paprastai odos pažeidimų šalinimui gydytojas skystą azotą užtepa vatos tamponu arba purškia ant norimo taško. Prieš procedūrą gali būti naudojami nuskausminamieji, kad būtų išvengta diskomforto.
Jeigu gydoma vidaus organų sritis, gydytojas naudoja specialų lankstų instrumentą – endoskopą. Krioskysčio pagalba tiksliai pasiekiamas sergantis audinys, procedūrą dažnai lydi vaizdo kontrolė, pavyzdžiui, ultragarsu.
Užšaldytos ląstelės žūsta ir palaipsniui natūraliai pašalinamos iš organizmo.
Galimos komplikacijos
- Pūslių susidarymas
- Gretimų audinių ar kraujagyslių pažeidimas
- Infekcija
- Jautrumo sumažėjimas, jei pažeidžiami nervai
- Skausmas
- Randėjimas
- Išopėjimas
- Odos spalvos pakitimai
Priežiūra ir atsistatymas po krioschirurgijos
Po daugumos krioschirurginių procedūrų pacientai gali iškart vykti namo. Jei buvo gydomas vidaus organas, gali prireikti kelių dienų stacionarinio stebėjimo.
Po procedūros svarbu rūpintis žaizda ar užšaldyta vieta – ją reikėtų laikyti švarią, periodiškai keisti tvarsčius, kad būtų išvengta infekcijos.
Kartais numatomi ir tolimesni vizitai pas gydytoją tam, kad būtų įvertinta, kaip gyja žaizda, ar išvengta komplikacijų, ar reikalinga dar viena procedūra.
Esmė
Krioschirurgija – veiksmingas, minimaliai invazyvus būdas gydyti įvairius odos ir vidaus organų navikus. Procedūra paremta audinių sunaikinimu šalčiu, todėl sumažėja kai kurių komplikacijų rizika ir galima greitesnė reabilitacija. Nors šis metodas gali sukelti vietinius nepageidaujamus reiškinius, gydymo nauda dažniausiai yra gerokai didesnė.













