Diabetinės pūslės – tai retas, bet galimas odos pokytis sergant diabetu. Reguliariai stebėti savo cukraus kiekį kraujyje svarbu tiek siekiant išvengti šių pūslių, tiek jų gijimui paspartinti.
Kaip atpažinti diabetines pūslės?
Dažniausiai diabetinės pūslės išryškėja ant kojų, pėdų ar pirštų. Kiek rečiau jų gali atsirasti ant rankų, delnų ar net ant rankų pirštų.
Pūslės būna įvairių dydžių – nuo visai mažų iki kelių centimetrų. Jos dažnai primena nudegimų pūsles, tačiau, priešingai nei įprastos, paprastai neskauda. Dažniausiai pūslelės susidaro grupėmis, pripildytos skaidraus, sterilaus skysčio. Jos gali niežėti, o aplinkinė oda paprastai nei parausta, nei patinsta. Jei visgi pastebėjote paraudimą ar patinimą, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali rodyti infekciją.
Kas lemia diabetinių pūslių atsiradimą?
Nors tiksli priežastis nėra žinoma, dauguma diabetinių pūslių išryškėja be aiškios traumos. Prie jų formavimosi gali prisidėti ir netinkamai pritaikyti batai. Grybelinė infekcija (Candida albicans) taip pat gali skatinti pūslių susidarymą diabetu sergantiems žmonėms.
Prastai reguliuojamas cukraus lygis kraujyje didina riziką susirgti šia odos problema. Dažniau su diabetinėmis pūslėmis susiduria tie, kuriems nustatyta diabetinė neuropatija – dėl nervų pažeidimo sumažėja odos jautrumas ir pūslių galima tiesiog nepastebėti. Įtakos gali turėti ir periferinė kraujagyslių liga.
Kokios priežiūros reikia diabetinėms pūslėms?
Tinkama odos priežiūra ir reguliarus cukraus kiekio kontrolavimas yra svarbiausi žingsniai, padedantys užkirsti kelią pūslių atsiradimui bei paspartinti jų gijimą. Daugeliu atvejų šios pūslelės praeina savaime per 2–6 savaites, nelikdamos randų.
Nerekomenduojama jų pradurti – taip kyla infekcijos pavojus. Tačiau, jei pūslelė didelė ir trukdo avėti batus ar judėti, gydytojas gali profesionaliai pašalinti skystį, palikdamas viršutinį odos sluoksnį, kuris veikia kaip natūralus barjeras prieš infekcijas.
Gydant pūslę galima naudoti antibiotinį tepalą ar kremą ir užklijuoti apsauginį tvarstį, kad oda būtų apsaugota nuo pakartotinės traumos. Jei pūslės labai niežti, gydytojas gali paskirti vietinio poveikio kortikosteroidinį kremą.
Kaip galima apsisaugoti nuo diabetinių pūslių?
Kruopštus dėmesys odos būklei – ypač galūnėms – sumažina odos pažeidimų ir pūslių riziką, ypač jeigu jau yra sumažėjęs odos jautrumas dėl neuropatijos.
- Kiekvieną dieną apžiūrėkite pėdas ir rankas, atkreipkite dėmesį į naujus odos pakitimus.
- Visuomet avėkite patogius batus ir mūvėkite kojines, saugodami kojas nuo traumų.
- Venkite ankštos avalynės – ji gali sukelti trinimą ir pūslėtis.
- Naujus batus avėkite pamažu, kad oda priprastų.
- Naudodamiesi įrankiais, dirbdami sode ar naudodami žirkles mūvėkite pirštines, kad išvengtumėte pūslės susidarymo.
- Apsaugokite odą nuo saulės – naudokite apsauginį kremą ir venkite ilgalaikio saulės poveikio, nes ultravioletiniai spinduliai kai kuriems žmonėms gali paskatinti pūslėtį.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Diabetu sergantys asmenys turėtų pasikonsultuoti su medikais, jei pastebi naujų odos pūslių. Nors dauguma jų užgyja savaime, pūslėms gali išsivystyti infekcija. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:
- aplink pūslę atsirado paraudimas, patinimas ar šiluma,
- suprastėjo savijauta ir pakilo temperatūra,
- pūslė stipriai skauda.
Savalaikis gydymas apsaugo tiek nuo infekcijų, tiek nuo komplikacijų, tad nuolat rūpinkitės savo oda ir stebėkite jos būklę.
