SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Psoriazinio artrito ir hipotirozės sąsaja

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 4 sausio
Kategorija Ligos
0
Psoriazinio artrito ir hipotirozės sąsaja
Share on FacebookShare on Twitter

Psoriazinis artritas ir hipotirozė – tai dvi skirtingos autoimuninės ligos, kurios turi glaudų tarpusavio ryšį. Nors viena ligos priežastimi kitai netampa, pastebėta, kad sergant viena iš jų didėja rizika susirgti ir kita.

Kas yra šios ligos?

Psoriazinis artritas yra uždegiminė sąnarių liga, kuri pasireiškia jų patinimu, sustingimu ir skausmu. Kilus autoimuniniam atsakui, organizmas puola savo pačio sveikus sąnarius, o kartu ir odą. Tuo metu hipotirozė paveikia skydliaukę – į drugelį panašią liauką kakle, kuri yra atsakinga už hormonų gamybą. Kai diagnozuojama hipotirozė, skydliaukė gamina per mažai hormonų.

Autoimuninės ligos dažnai susijusios

Sergant psoriaze ar psoriaziniu artritu, tikimybė turėti ir kitą autoimuninę ligą yra didesnė nei nesergančiųjų šiais sutrikimais. Prie dažniausiai pasitaikančių tokių ligų priskiriamos:

  • Reumatoidinis artritas
  • Krono liga
  • Opinis kolitas
  • Hipotirozė
  • Diabetas
  • Vitiligo

Autoimuninės skydliaukės ligos metu imuninė sistema gamina organizmą žalojančius antikūnus, kurie pažeidžia skydliaukę. Žmonėms, sergantiems psoriaze ar psoriaziniu artritu, gerokai dažniau nustatomi šie antikūnai. 2020 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad net trečdalis sergančiųjų psoriaze taip pat turi ir skydliaukės sutrikimų.

Hipotirozė, oda ir psoriazė

Skydliaukės hormonai daro įtaką įvairių organų, įskaitant odą, veiklai. Jie gali skatinti odos ląstelių dauginimąsi, tad padidėjęs hormonų kiekis dažnai sustiprina psoriazės bėrimus. Nors hipotirozė nėra odos liga, ji vis tiek gali paveikti odos būklę.

Kokie yra odos pokyčiai?

  • Sausa, šerpetojanti oda, kuri gali skilinėti
  • Paburkimas rankose, veide ir aplink vokus – tai sunkios hipotirozės (miksedema) požymis
  • Blyškūs ar geltoni odos atspalviai

Kas būdinga miksedemos bėrimui?

Bendra miksedema – reta ir sunki hipotirozės komplikacija, dėl kurios oda tampa vaškiška, minkšta, o lūpos, vokai ir liežuvis patinsta. Pasitaiko ir odos sausumas. Gydytojai dažniausiai skiria kortikosteroidų kremus arba injekcijas šiai odos būklei valdyti.

Pretiibialinė miksedema (PTM) – tai retas, rausvas ar pakitusių atspalvių, patinęs ir sustorėjęs odos bėrimas, atsirandantis dėl tam tikrų skydliaukės ligų, pavyzdžiui, Hašimoto tiroidito ar Greivs’o ligos. Šioje būsenoje po oda kaupiasi hialurono rūgštis, oda pasidaro šiurkšti, apelsino žievelės tekstūros.

  • Dažniausiai bėrimas susiformuoja ant blauzdų arba pėdų viršaus
  • Gali atsirasti ir ant kelių, pečių, alkūnių, viršutinės nugaros, ausų, nosies ar kaklo

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jeigu patiriate sąnarių patinimą, skausmą ar pastebite odos pokyčius, kurie nepraeina, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Psoriazinio artrito simptomai:

  • Skausmingi, patinę pirštai ar kojų pirštai
  • Sustingę, patinę, skaudantys sąnariai
  • Sunkesnis sąnarių judrumas
  • Nagų pakitimai – duobutės, atplyšęs nagas
  • Raudonos ar pakitusios spalvos, žvyneliuota oda
  • Kaulantis ar deginantis odos pojūtis
  • Maudimas apatinėje nugaros dalyje

Hašimoto tiroiditui būdingi požymiai:

  • Patinimas kakle (gūžys)
  • Nuolatinis nuovargis
  • Svorio priaugimas
  • Raumenų silpnumas
  • Padidėjęs šalčio pojūtis
  • Sausa oda ir trapūs plaukai
  • Lūžinėjantys, skilinėjantys nagai

Gydytojas paprastai įvertina simptomus, jūsų ligos istoriją, gali paskirti kraujo ar vaizdinius tyrimus, kad patikrintų skydliaukę ir sąnarius.

Apibendrinimas

Psoriazinis artritas ir hipotirozė – abi yra autoimuninės prigimties, dažnai einančios išvien. Sergant viena iš jų, verta atkreipti dėmesį ir į kitos tikimybę. Pajutus pirmuosius simptomus svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju – laiku pradėtas gydymas padeda sulėtinti sąnarių pažeidimus, pagerinti odos būklę bei atkurti normalų hormonų balansą.

Susiję įrašai

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

2026 13 gegužės

Nuolatinė hemikranija

2026 11 gegužės

Kas yra tendinitas?

2026 11 gegužės

Kas yra katatonija?

2026 10 gegužės
Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Ligos

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 13 gegužės
Skausmai

Nuolatinė hemikranija

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 11 gegužės
Ligos

Kas yra tendinitas?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 11 gegužės
Kitas įrašas
Duobučių formavimas: ką svarbu žinoti

Duobučių formavimas: ką svarbu žinoti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

2025 26 spalio
Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio

Poikilocitozė: priežastys, simptomai ir gydymas

2025 26 spalio
Dramblialigė

Dramblialigė

2026 18 sausio

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

2026 13 gegužės

Nuolatinė hemikranija

2026 11 gegužės

Kas yra tendinitas?

2026 11 gegužės
Kas yra katatonija?

Kas yra katatonija?

2026 10 gegužės
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius
  • Nuolatinė hemikranija
  • Kas yra tendinitas?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.