Nors kai kurie žmonės įsitikinę, kad masturbacija prieš treniruotę gali pagerinti arba pabloginti sportinius rezultatus, kol kas nėra pakankamai mokslinių duomenų, kurie tai patvirtintų ar paneigtų. Tam tikri orgazmo metu išsiskiriantys hormonai gali pagerinti nuotaiką, tačiau ar tai iš tikrųjų paveikia jūsų sportinius rezultatus, kiekvieno žmogaus patirtis skiriasi.
Kaip sekso ar masturbacijos poveikis tapo diskusijų objektu?
Sportininkai ir aktyvaus gyvenimo būdo šalininkai dažnai diskutuoja, ar lytinis susijaudinimas ar susilaikymas nuo masturbacijos turi įtakos fiziniam pajėgumui. Dalis žmonių mano, kad seksas ar masturbacija kenkia jėgai ir ištvermei, o kiti tiki, kad tai padeda pasiekti geresnių rezultatų. Nepaisant nuomonių skirtumų, tyrimų šia tema yra labai nedaug.
Tarp seksualinės veiklos, hormonų svyravimų ir nuotaikos pokyčių egzistuoja tam tikri sąryšiai. Kaip šie veiksniai veikia jūsų motyvaciją ar jėgas sportuojant – labai individualu.
Testosteronas ir treniruotės: dažniausi klaidingi įsitikinimai
Testosteronas laikomas vienu pagrindinių hormonų, atsakingų už raumenų augimą ir atsistatymą. Intensyvios treniruotės ir seksualinė veikla trumpam keičia testosterono kiekį kraujyje. Pasiekus orgazmą, šio hormono lygis gali sumenkti, bet greitai grįžta į ankstesnį lygį. Šios hormonų svyravimų trukmė ir mastas per trumpas, kad padarytų apčiuopiamą įtaką sportiniams rezultatams.
Ar susilaikymas padeda sportuoti geriau?
Nėra jokių tvirtų įrodymų, kad atsisakymas masturbuotis prieš einant į salę pagerintų jūsų sportinius pasiekimus. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, jog susilaikymas prieš treniruotę sukelia nedidelį, bet trumpalaikį testosterono šuolį. Tačiau šios hormonų svyravimų įtakos raumenų masei ar jėgai mokslas nepatvirtina. Net jei ir pasiektumėte tam tikrą efektą, jis būtų tik minimalus ir laikinas.
Kokią įtaką gali turėti masturbacija fiziniam aktyvumui?
Nors tyrimų šioje srityje labai mažai, viename eksperimente dalyvavę sportininkai stebėti kelias savaites. Rezultatai parodė, kad orgazmo metu išsiskiriantys hormonai gali suteikti naudos tiek emocinei būklei, tiek motyvacijai.
Hormonų išsiskyrimo poveikis organizmui
- Dopaminas: Gerina motyvaciją, nuotaiką, atsakingas už malonumo pojūtį ir reakciją į skausmą.
- Norepinefrinas: Didina budrumą, gerina kraujotaką raumenyse ir skatina energijos išteklių aktyvavimą.
- Oksitocinas: Skatina pasitikėjimą, mažina uždegimą ir gerina santykius su kitais žmonėmis.
- Prolaktinas: Palaiko normalų imuninės sistemos funkcionavimą ir padeda reguliuoti medžiagų apykaitą.
- Serotoninas: Pakelia nuotaiką ir atlieka svarbų vaidmenį tam tikrų ląstelių augime ir atsinaujinime.
- Vazopresinas: Padeda reguliuoti skysčių balansą, gerina atmintį ir susikaupimą.
Kiekvienas iš šių hormonų gali lemti pozityvesnę savijautą ir net palengvinti raumenų ar kūno skausmus po treniruotės. Taip pat pastebėta, kad organizme kuriam laikui sumažėja tam tikrų medžiagų, perduodančių skausmo signalus, todėl galite jausti mažiau nuovargio ar diskomforto.
Rezultatai priklauso nuo jūsų požiūrio
Pagrindinė išvada – jūsų savijauta ir nusiteikimas gali turėti didesnę reikšmę nei pati seksualinė veikla prieš treniruotę. Jei manote, kad masturbacija padeda nusiraminti ir gerina motyvaciją – tikėtina, kad taip ir bus. Jei jūs iš anksto nusiteiksite, jog tai kenkia, galbūt jausite sumažėjusią energiją ar pajėgumą sportui.
Galų gale, svarbiausia atsižvelgti į savo organizmo poreikius ir daryti tai, kas leidžia jaustis geriausiai. Mokslas kol kas negali pasiūlyti aiškaus atsakymo, todėl leiskite sprendimą priimti savo pojūčiams ir savijautai. Tai ir bus raktas į sėkmingą treniruotę.
