Menopauzė ir išsėtinė sklerozė (IS) gali „persidengti“ ne tik simptomais, bet kartais ir vienas kitą paveikti. Hormoniniai pokyčiai menopauzės metu gali keisti savijautą bei IS simptomų intensyvumą, o kai kurie IS gydymo būdai gali turėti įtakos tam, kada prasideda menopauzė.
Kas vyksta organizme prasidedant menopauzei
Daugumai moterų pirmieji menopauzės požymiai atsiranda maždaug tarp vėlyvų 40-ies ir ankstyvų 50-ies. Pereinamasis laikotarpis paprastai prasideda perimenopauze, kai mažėja estrogenų kiekis. Dėl to mėnesinių ciklai tampa nereguliarūs ir galiausiai visai nutrūksta.
Nors mėnesinių pabaiga daugeliui yra palengvėjimas, perimenopauzė ir ankstyva menopauzė gali atnešti naujų nemalonių pojūčių: karščio bangas, makšties sausumą, prastesnį miegą.
Kodėl sergant IS menopauzę atpažinti sunkiau
Jei esate amžiuje, kai dažnai prasideda menopauzė, ir kartu sergate IS, kartais nelengva suprasti, kas vyksta: ar tai menopauzės pradžia, ar IS paūmėjimas. Priežastis paprasta — dalis simptomų atrodo labai panašiai.
Simptomai, būdingi ir menopauzei, ir IS
- nuovargis
- šlapimo pūslės veiklos sutrikimai
- sumažėjęs lytinis potraukis arba sunkiau pasiekiamas susijaudinimas
- makšties sausumas
- sunkiau sutelkti dėmesį
- miego sutrikimai
- nuotaikų kaita
- depresija
Jei kyla abejonių, ar tai menopauzės etapas, ar IS simptomų suaktyvėjimas, verta pasitarti su gydytoju ginekologu. Tai padeda tiksliau atskirti priežastis ir parinkti tinkamą pagalbą.
Kaip menopauzė gali paveikti IS simptomus
Kai kurioms moterims IS simptomai (pavyzdžiui, silpnumas, nuovargis ar prislėgta nuotaika) mėnesinių metu linkę sustiprėti. Dėl to mėnesinių nutrūkimas daliai pacienčių gali reikšti net ir tam tikrą palengvėjimą.
Visgi patirtys nevienodos. Aprašyta, kad daliai moterų po menopauzės simptomai gali tapti ryškesni. Svarbus aspektas — karščio bangos: sergant IS dažnai būna didesnis jautrumas šilumai, todėl staigūs kūno temperatūros svyravimai gali sustiprinti kai kuriuos neurologinius pojūčius.
Ar IS gali pakeisti menopauzės pradžios laiką
Tyrimai nagrinėjo, ar IS apskritai gali „pastumti“ menopauzės pradžią. Vieno 2018 m. tyrimo duomenimis, moterys, sergančios IS, menopauzę pradėjo panašiame amžiuje kaip ir tos, kurios IS neturi.
Tačiau tame pačiame tyrime pastebėta užuomina, kad moterims, kurios IS gydymui vartojo kortikosteroidus arba interferoną beta-1b, menopauzė galėjo prasidėti šiek tiek anksčiau. Svarbu tai, kad tyrimas buvo nedidelis, todėl aiškioms išvadoms reikia daugiau didesnės apimties tyrimų.
Menopauzė ir IS progresavimas
Yra duomenų, kad po menopauzės IS progresavimas kai kuriais atvejais gali spartėti. Viename 2015 m. tyrime nustatyta, jog liga po menopauzės progresavo greičiau net įvertinus kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos (pavyzdžiui, mažą vitamino D kiekį ar rūkymą).
Viena iš galimų priežasčių — estrogenų sumažėjimas. Panaši tendencija stebėta ir jaunesnėms moterims, kurioms dėl operacijos pašalintos kiaušidės: po procedūros liga kai kada suaktyvėdavo.
Ar estrogenų terapija galėtų būti naudinga
Estrogenai, panašu, turi apsauginį poveikį nervų sistemai. Praktikoje tai atspindi ir kai kurių moterų patirtys: nėštumo metu simptomai neretai sušvelnėja, o po gimdymo gali vėl sugrįžti.
Teoriškai estrogenų papildymas menopauzės metu galėtų prisidėti prie IS aktyvumo mažinimo, nes estrogenai siejami su uždegimo slopinimu ir galimu nervinių audinių „apsaugojimu“ nuo pažeidimų, susijusių su IS simptomatika.
2016 m. tyrime moterys po menopauzės, sergančios IS ir pasirinkusios pakaitinę hormonų terapiją, pranešė apie geresnę fizinę funkciją nei tos, kurios hormonų nevartojo. Taip pat II fazės tyrime, kuriame dalyvavo 164 moterys, estrogenų derinimas su glatiramero acetatu buvo susietas su mažesniu atkryčių dažniu, palyginti su neveikliąja tablete.
Vis dėlto reikia didesnių ir išsamesnių tyrimų, kad būtų galima tvirtai pasakyti, kam ir kada pakaitinė hormonų terapija menopauzės laikotarpiu realiai padeda sumažinti IS simptomus. Kitas svarbus aspektas — kaulų sveikata: tiek menopauzė, tiek IS gali būti susijusios su kaulų tankio mažėjimu, todėl hormonų terapija kai kuriais atvejais gali turėti papildomos naudos mažinant osteoporozės riziką.
Ką verta prisiminti
Menopauzė ir IS kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingai: vienoms savijauta gerėja, kitoms — kai kurie požymiai sustiprėja. Jei pastebite ryškesnį simptomų pablogėjimą, aptarkite tai su neurologu.
Jei karščio bangos ar kiti menopauzės simptomai sustiprina IS pojūčius, pasitarkite su ginekologu. Kai kuriais atvejais hormoninis gydymas gali palengvinti menopauzės simptomus ir potencialiai turėti teigiamos įtakos bendrai savijautai sergant IS.
