Netikėtas arba nenumatytas kraujavimas tarp mėnesinių (dažnai vadinamas „pramušamuoju“) – tai kraujavimas, atsirandantis ne įprastų menstruacijų metu. Dažniausiai jis pasireiškia negausiu tepliojimu, tačiau kai kurioms moterims kraujavimo gali būti daugiau.
Medicinos praktikoje pastebima, kad toks kraujavimas gana dažnai pasitaiko vartojant hormoninę ar ilgalaikę kontracepciją. Ypač dažnas jis būna pirmaisiais mėnesiais pradėjus naudoti pasirinktą metodą (paprastai per pirmus 3–6 mėnesius) ir laikui bėgant neretai silpnėja, kai organizmas prisitaiko prie hormonų pokyčių.
Kodėl atsiranda kraujavimas tarp mėnesinių
Įprastame menstruacijų cikle hormonai estrogenas ir progesteronas paruošia gimdą galimam nėštumui: storina gimdos gleivinę (endometriumą). Jei nėštumas neįvyksta, šių hormonų kiekis sumažėja, o gimdos gleivinė pasišalina – prasideda mėnesinės (kartais apibūdinamos ir kaip „nutraukimo“ kraujavimas).
Vartojant hormoninę kontracepciją, į organizmą patenka tam tikros hormonų dozės, kurios gali pakeisti tai, kaip gimdos gleivinė „reaguoja“ ciklo eigoje. Pagal dabartines medicinos žinias, kol organizmas prisitaiko prie naujo hormonų režimo, gali padidėti kraujotaka gimdoje ar pakisti gleivinės stabilumas – tai ir gali lemti netikėtą tepliojimą ar kraujavimą tarp mėnesinių.
Kontracepcijos metodai, su kuriais tai gali pasitaikyti
Nenumatytas kraujavimas gali atsirasti naudojant įvairias hormonines arba ilgalaikes kontracepcijos priemones. Tai gali būti susiję su:
- kontraceptiniu implantatu į žastą;
- gimdos spiralėmis (hormoninėmis arba varinėmis);
- geriamaisiais kontraceptikais (tabletėmis);
- kontracepcine injekcija;
- transderminiu pleistru;
- makšties žiedu.
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad kraujavimas tarp mėnesinių dažniau pasitaiko tam tikrose situacijose:
- vartojant sudėtines tabletes su mažesne sintetinio estrogeno doze;
- taikant nepertraukiamą ar prailginto ciklo schemą (kai menstruacijos suretinamos arba jų siekiama išvengti);
- naudojant tik progestino turinčius metodus, ypač hormoninę spiralę ar implantą.
Kas didina riziką, kad kraujavimas pasireikš
Dažna priežastis – netolygus kontracepcijos naudojimas, kai nukrypstama nuo grafiko. Tai gali atrodyti taip:
- tabletė išgeriama ne tuo pačiu metu (pavyzdžiui, neįtelpama į kasdienį kelių valandų „langą“);
- naujas pleistras užklijuojamas pavėluotai arba netinkamai;
- makšties žiedas įdedamas vėliau, nei numatyta;
- praleidžiamas numatytas kontraceptinės injekcijos vizitas.
Jei vartojamos tabletės, riziką taip pat gali didinti kai kurie gyvenimo būdo ar sveikatos veiksniai:
- nikotino vartojimas (rūkymas ar kiti nikotino turintys produktai);
- užsitęsęs vėmimas ar viduriavimas, galintis sutrikdyti vaisto pasisavinimą;
- kai kurie vaistai (pavyzdžiui, dalis vaistų epilepsijai gydyti ar tam tikri vaistai, vartojami ŽIV infekcijai gydyti);
- kai kurie augaliniai papildai, pavyzdžiui, jonažolės preparatai.
Ką galima daryti, kad kraujavimas sumažėtų
Jei kraujavimas vargina, saugiausia kryptis – aptarti situaciją su sveikatos priežiūros specialistu. Sprendimas dažnai priklauso nuo to, kokį metodą naudojate, kiek laiko jį vartojate ir ar kraujavimas susijęs su vartojimo netikslumais.
Vartojant geriamąją kontracepciją, kartais svarstomi šie variantai:
- sudėtinės tabletės su didesne sintetinio estrogeno doze;
- tik progestino turinčios „mini tabletės“ su noretindrono acetatu;
- tik progestino turinčios „mini tabletės“ su drospirenonu.
Jei naudojamas implantas ir atsiranda neįprastas kraujavimas, verta pasitarti su specialistu, ar tam tikri gydymo sprendimai galėtų padėti jį suvaldyti. Klinikinėje praktikoje kai kuriais atvejais aptariamas tamoksifeno vaidmuo, tačiau tai turi įvertinti gydytojas, atsižvelgdamas į individualią situaciją.
Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą
Retkarčiais pasitaikantis negausus tepliojimas dažniausiai nėra pavojingas. Vis dėlto nuolatinis arba gausus kraujavimas gali signalizuoti apie problemą, kurią reikėtų įvertinti.
Kreipkitės konsultacijai, jei pasireiškia bent viena iš šių situacijų:
- kraujavimas tęsiasi ilgiau nei 7 dienas iš eilės;
- kraujavimo tiek, kad higieninę priemonę tenka keisti maždaug kas 2 valandas (ar dažniau);
- stiprus pilvo skausmas;
- karščiavimas.
Pravartu pasižymėti, kada kraujavimas prasideda, kiek jis gausus ir kiek trunka. Tokia informacija gali padėti specialistui tiksliau įvertinti galimas priežastis.
Taip pat svarbu įvardyti, ar kontracepcija buvo vartojama tiksliai pagal schemą, ir ar nėra nėštumui būdingų požymių. Sveikatos priežiūros specialistas prireikus gali atlikti nėštumo testą, kad ši galimybė būtų aiškiai patvirtinta arba atmesta.
Esmė
Kraujavimas tarp mėnesinių naudojant hormoninę ar ilgalaikę kontracepciją yra dažnas reiškinys, ypač pradžioje. Vien tai paprastai nereiškia, kad kontracepcija neveikia. Jei priemonė naudojama nuosekliai ir teisingai, nėštumo tikimybė dažniausiai išlieka maža.
Jei kraujavimas nepraeina, kartojasi arba trikdo kasdienę veiklą, verta suplanuoti konsultaciją. Specialistas gali padėti nustatyti priežastį ir parinkti tinkamiausią kontracepcijos strategiją.
