Širdį maitina vainikinės (koronarinės) arterijos – kraujagyslės, kuriomis į širdies raumenį atnešamas deguonies prisotintas kraujas. Bėgant metams jų sienelėse gali kauptis riebalinės ir kitos medžiagos (plokštelės), dėl kurių arterijos susiaurėja ir kraujui tampa sunkiau laisvai tekėti. Tokia būklė siejama su koronarine širdies liga ir didina širdies raumens pažeidimo bei miokardo infarkto riziką.
Kardiostentas: kam jis skirtas?
Kardiostentas (širdies stentas) – tai mažas, iš metalinio tinklelio pagamintas išplečiamas „vamzdelis“, skirtas praplėsti susiaurėjusią ar atkurti užsikimšusios vainikinės arterijos spindį. Praktikoje jis dažnai naudojamas tada, kai dėl susiaurėjimo sutrinka kraujotaka į širdies raumenį, taip pat siekiant greitai pagerinti kraujo tekėjimą po miokardo infarkto.
Stentas veikia kaip atrama: jis padeda išlaikyti arteriją atvirą, stabilizuoja jos sienelę ir taip gali pagerinti kraujotaką širdžiai.
Kaip stentas įstatomas?
Dažniausiai stentas įvedamas per minimaliai invazinę, nechirurginę procedūrą, kuri medicinoje vadinama koronarine angioplastika. Procedūra paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą.
Pagrindiniai procedūros etapai
- Padaromas nedidelis pjūvis (dažniausiai kirkšnyje, kartais rankoje ar kaklo srityje).
- Į kraujagyslę įvedamas plonas vamzdelis – kateteris, kurio gale būna balionėlis ir ant jo užmautas stentas.
- Kateteris specialių priemonių pagalba nukreipiamas iki susiaurėjusios ar užsikimšusios vainikinės arterijos vietos.
- Suspaustoje vietoje balionėlis pripučiamas: arterija praplečiama, o stentas išsiplečia ir „įsitvirtina“ arterijos sienelėje.
- Balionėlis išleidžiamas, kateteris pašalinamas, o stentas lieka arterijoje.
Klinikinėje praktikoje procedūros metu gali būti naudojamos priemonės, padedančios sumažinti riziką, kad nuo plokštelės atsiskyrę fragmentai ar krešuliai patektų į kraujotaką. Po procedūros dažnai skiriami vaistai, mažinantys krešulių susidarymo stento viduje tikimybę. Gijimo laikotarpiu organizmo audiniai palaipsniui „apauga“ stento tinkleliu, todėl arterijos sienelė tampa stabilesnė.
Vaistus išskiriantis stentas
Kai kuriais atvejais pasirenkamas vaistus išskiriantis stentas – jo paviršius padengtas medžiaga, kuri padeda sumažinti tikimybę, kad arterija vėl susiaurės. Arterijos pakartotinis susiaurėjimas medicinoje vadinamas restenoze.
Kokia nauda tikėtina?
Pagal dabartines medicinos žinias, angioplastikos ir stentavimo derinys daugeliui žmonių gali reikšmingai pagerinti savijautą ir kasdienę funkciją. Ypač svarbus jis gali būti, kai kraujotaką reikia atkurti skubiai, pavyzdžiui, po miokardo infarkto.
- Gali greitai pagerėti kraujo pritekėjimas į širdies raumenį ir sumažėti jo pažeidimo rizika.
- Dažnai sumažėja simptomai, tokie kaip krūtinės skausmas (krūtinės angina) ir dusulys.
- Pokyčiai neretai juntami greitai, kartais – dar tą pačią ar artimiausias dienas po procedūros.
Kai kuriems pacientams stentavimas gali tapti alternatyva chirurginiam vainikinių arterijų šuntavimui (apylankų operacijai). Stentavimas paprastai yra mažiau invazinis, o atsistatymo laikas dažniausiai trumpesnis: po stentavimo neretai pakanka kelių dienų, tuo tarpu po šuntavimo atsistatymas gali trukti kelias savaites ar ilgiau.
Vis dėlto, ar stentavimas tinkamas, priklauso nuo daugelio aplinkybių – kiek arterijų pažeista, kurioje vietoje yra susiaurėjimai, kokia bendroji sveikatos būklė ir ar yra kitų ligų. Medicinos praktikoje dažnai vertinama, kad esant ribotam pažeistų arterijų skaičiui stentavimas gali būti racionalus pasirinkimas, o esant išplitusiems pakitimams kartais labiau tinka kiti gydymo metodai.
Galimos rizikos ir komplikacijos
Kaip ir atliekant kitas invazines procedūras, stentavimas turi rizikų. Moksliniai duomenys rodo, kad daliai žmonių gali pasireikšti reakcija į procedūroje naudojamus vaistus ar medžiagas. Taip pat galimi kraujavimas punkcijos vietoje, kraujagyslės ar širdies struktūrų pažeidimas, širdies ritmo sutrikimai.
Nors tai retesnės situacijos, medicinoje aprašomos ir sunkesnės komplikacijos, tokios kaip miokardo infarktas, inkstų funkcijos sutrikimas ar insultas.
Po procedūros stento viduje gali susiformuoti randinis audinys, dėl kurio arterija vėl ima siaurėti – tuomet kartais prireikia pakartotinio gydymo. Taip pat išlieka rizika, kad stento srityje susidarys krešulys, todėl svarbu laikytis gydytojo paskirto vaistų vartojimo plano. Jei atsiranda naujas ar stiprėjantis krūtinės skausmas, ypač ramybėje, reikėtų nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Ilgalaikė perspektyva ir gyvenimo būdo svarba
Nors stentas gali ženkliai pagerinti kraujotaką ir sumažinti simptomus, jis nelaikomas koronarine širdies liga „išgydančia“ priemone. Ilgalaikiai rezultatai dažnai priklauso ir nuo to, kaip pavyksta koreguoti rizikos veiksnius, pavyzdžiui, padidėjusį cholesterolį, aukštą kraujospūdį ar antsvorį. Gydytojas gali skirti vaistus ir pasiūlyti kitus būdus, padedančius sumažinti širdies ir kraujagyslių įvykių riziką.
Ką paprastai rekomenduojama aptarti su gydytoju
- Subalansuotos, širdžiai palankios mitybos principus.
- Reguliaraus fizinio aktyvumo planą, pritaikytą jūsų būklei.
- Rūkymo nutraukimą, jei rūkote.
Nuoseklus cholesterolio ir kraujospūdžio kontrolės planas bei širdžiai palankus gyvenimo būdas padeda ne tik gydyti esamą ligą, bet ir mažinti jos progresavimo bei komplikacijų tikimybę.
