Endokarditas – tai reta, tačiau potencialiai pavojinga gyvybei širdies vidinio dangalo (endokardo) infekcija. Dažniausiai ją sukelia bakterijos, kurios per kraują patenka į širdį ir prisitvirtina prie vožtuvų ar endokardo paviršiaus. Gydymui paprastai prireikia į veną leidžiamų antibiotikų, o kai kuriais atvejais – širdies vožtuvo operacijos.
Medicinos praktikoje pastebima, kad endokardito atvejų skaičius pastaraisiais metais didėja. Tai siejama su tuo, kad daugiau žmonių turi dirbtinių medžiagų širdyje (pavyzdžiui, protezuotus vožtuvus) arba yra operuoti dėl įgimtų širdies ydų. Nors liga išlieka reta – per metus ja suserga tik nedidelė dalis gyventojų – budrumas svarbus, nes uždelstas gydymas gali turėti sunkių pasekmių.
Kaip išsivysto endokarditas
Pagal dabartines medicinos žinias, dažniausia endokardito priežastis yra bakterinė infekcija. Dažniausiai nustatomos streptokokų, stafilokokų ir enterokokų grupių bakterijos – jos sudaro didžiąją dalį visų atvejų.
Mikrobai į organizmą gali patekti įvairiais keliais: per odos pažeidimus, injekcijų vietas, chirurgines procedūras ar odontologines intervencijas. Patekusios į kraują bakterijos gali „nusėsti“ širdyje – ypač ten, kur yra pažeistas audinys, randas ar dirbtinės struktūros. Prisitaikiusios prie endokardo ar vožtuvų jos dauginasi, sukelia uždegimą ir gali pažeisti širdies vožtuvus, dėl ko sutrinka jų funkcija.
Infekcijos židinyje kartais susiformuoja smulkūs bakterijų sankaupų „gumuliukai“. Jie gali atitrūkti ir nukeliauti kraujotaka į kitus organus. Tokiais atvejais gali būti užblokuota kraujagyslė, sutrikti organo aprūpinimas krauju, o kai kada išsivystyti insultas.
Labai retais atvejais endokarditą sukelia ne bakterijos, o grybeliai. Tokia infekcija paprastai būna sunkiau gydoma ir gali būti pavojingesnė, ypač žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, pavyzdžiui, dėl tam tikrų ligų ar intensyvaus gydymo.
Kokie požymiai gali įspėti
Endokardito simptomai gali būti įvairūs ir ne visada iškart specifiniai. Dažnai jie primena kitų ligų požymius, todėl diagnozei paprastai reikalingi kraujo tyrimai ir vaizdiniai širdies tyrimai.
- aukšta temperatūra
- šaltkrėtis
- galvos skausmas
- raumenų ir sąnarių skausmai
- ryškus nuovargis
- gausus prakaitavimas naktimis
- dusulys
- kosulys
- naujai atsiradęs arba pakitęs širdies ūžesys
- apetito sumažėjimas ir svorio kritimas
- smulkūs raudoni, rusvi ar purpuriniai taškeliai ant odos (petechijos)
- mažos neskausmingos rausvos dėmės delnuose ar pėdų paduose
- skausmingos rausvos dėmės pirštų galiukuose ar kojų pirštų pagalvėlėse
- plonos kraujo juostelės po nagais
Negydomas endokarditas gali komplikuotis sunkiomis būklėmis. Klinikinė patirtis rodo, kad laiku nepradėjus gydymo gali išsivystyti širdies nepakankamumas, insultas ar sepsis, taip pat rimti širdies vožtuvų pažeidimai.
Kam rizika didžiausia
Endokarditas dažniau nustatomas vyrams nei moterims. Vis dėlto pagrindinę riziką lemia ne lytis, o širdies būklė, buvusios medicininės intervencijos ir tam tikri gyvenimo būdo veiksniai.
Didesnė tikimybė susirgti būdinga žmonėms, kurie:
- serga širdies vožtuvų ligomis arba turi kai kurių įgimtų širdies ydų
- turi širdies stimuliatorių ar defibriliatorių
- turi protezuotą širdies vožtuvą
- prastai prižiūri burnos higieną
- ilgą laiką turi centrinį veninį kateterį
- anksčiau jau yra sirgę endokarditu
- leidžiasi nelegalius narkotikus
- turi susilpnėjusią imuninę sistemą
Vyresniems nei 65 metų žmonėms rizika taip pat didėja, nes bėgant laikui širdies vožtuvai gali pakisti, atsiranda daugiau vietų, prie kurių mikrobams lengviau prisitvirtinti.
Kada kreiptis pagalbos
Nors endokarditas pasitaiko retai ir dauguma sveikų žmonių jam nepriskiriami didelės rizikos grupei, įtartini simptomai neturėtų būti ignoruojami, ypač jei žmogus turi širdies vožtuvų problemų ar dirbtinių širdies struktūrų. Jei atsiranda aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, dusulys, naujas ar pasikeitęs širdies ūžesys arba kiti išvardyti požymiai, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes ankstyvas ištyrimas ir gydymas padeda sumažinti sunkių komplikacijų tikimybę.
