Cheyne–Stokeso kvėpavimas – tai nenormalus kvėpavimo ritmas, kai kvėpavimas pamažu tampa vis gilesnis ir dažnesnis, vėliau palaipsniui silpnėja, o po to trumpam visai nutrūksta (apnėja). Šis ciklas kartojasi daug kartų.
Įprastai žmogus kvėpuoja maždaug 12–20 kartų per minutę ir apie tai net nesusimąsto. Tačiau pakitęs kvėpavimo ritmas gali būti rimtas signalas ir gali gąsdinti tiek patį žmogų, tiek aplinkinius.
Kada dažniausiai pasireiškia
Medicinos praktikoje pastebima, kad Cheyne–Stokeso kvėpavimas gali pasitaikyti ir žmogui būnant budriam, tačiau dažniau jis išryškėja miego metu. Pagal dabartines medicinos žinias, jis dažniau registruojamas ne greitųjų akių judesių (NREM) miego stadijose nei greitųjų akių judesių (REM) miego metu.
Kai šis kvėpavimo tipas pasireiškia miegant, jis laikomas centrinių miego apnėjų forma: kvėpavimas periodiškai sustoja, o prieš tai dažnai būna ilgesnis suintensyvėjusio kvėpavimo etapas (hiperventiliacija). Centrinių miego apnėjų esmė – trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai, susiję su kvėpavimo reguliacijos sutrikimu, dėl ko organizme gali kisti anglies dioksido (CO₂) kiekis.
Galimos priežastys
Dažniausiai Cheyne–Stokeso kvėpavimas siejamas su širdies nepakankamumu arba galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, pavyzdžiui, insultu. Moksliniai duomenys rodo, kad kvėpavimo reguliaciją gali paveikti ir kitos būklės, ypač tos, kurios susijusios su smegenimis ar deguonies stoka.
- galvos smegenų navikai
- trauminiai galvos smegenų sužalojimai
- aukštikalnių liga (prisitaikymo prie aukščio sutrikimai)
- smegenų uždegimas (encefalitas)
- padidėjęs spaudimas kaukolės viduje
- lėtinė plaučių edema
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad gyvenimo pabaigoje Cheyne–Stokeso kvėpavimas taip pat gali pasireikšti gana dažnai. Tai laikoma natūraliu organizmo bandymu prisitaikyti prie besikeičiančio CO₂ balanso. Nors stebint tai gali kelti nerimą, patikimų požymių, kad pats žmogus dėl šio kvėpavimo tipo būtinai patiria papildomą stresą, nėra.
Cheyne–Stokeso ir Kussmaulio kvėpavimas: kuo skiriasi
Abiem atvejais gali būti stebimas pagreitėjęs kvėpavimas ir sutrikusi organizmo rūgščių–šarmų pusiausvyra, tačiau tai iš esmės skirtingi kvėpavimo modeliai.
Cheyne–Stokeso kvėpavimui būdinga kaita: kvėpavimas stiprėja, silpnėja ir pereina į trumpą pauzę. Tuo tarpu Kussmaulio kvėpavimas yra tolygus – visą laiką išlieka gilus ir greitas, be „bangavimo“ bei be kvėpavimo sustojimų.
Kussmaulio kvėpavimas dažniausiai siejamas su pažengusia diabetine ketoacidoze. Tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kuris vystosi esant insulino trūkumui ir hormonų pusiausvyros pokyčiams, dėl ko kraujyje kaupiasi rūgštinės medžiagos (ketonai). Toks kvėpavimas gali būti stebimas ir sergant inkstų nepakankamumu, kai organizmui sunkiau palaikyti rūgščių–šarmų pusiausvyrą.
Kiti nenormalūs kvėpavimo tipai
Hiperventiliacija
Jei žmogus kvėpuoja per giliai ir per dažnai, tai vadinama hiperventiliacija. Tokiu atveju kraujyje paprastai sumažėja CO₂. Tai neretai siejama su nerimu, stresu ar panikos epizodu, tačiau hiperventiliaciją gali skatinti ir gausus kraujavimas, širdies ligos ar plaučių ligos (pavyzdžiui, astma).
Jei hiperventiliacija užsitęsia, gali pasireikšti:
- galvos svaigimas
- apdujimo jausmas
- alpimas
- silpnumas
- sumišimas
- tirpimas burnos srityje ar rankose
- raumenų spazmai
- krūtinės skausmas
- dažnas širdies plakimas
Hipoventiliacija
Kvėpuojant per lėtai arba per paviršutiniškai, kalbama apie hipoventiliaciją. Tuomet kraujyje gali mažėti deguonies ir didėti CO₂. Tai dažnai susiję su ligomis, kurios trukdo orui tekėti apatiniuose kvėpavimo takuose, pavyzdžiui, emfizema, cistine fibroze ar bronchitu.
Galimi hipoventiliacijos požymiai:
- širdies veiklos sutrikimų pojūtis ar jų paūmėjimas
- mieguistumas dieną
- virškinimo sutrikimai
- galvos skausmai
- alpimas
Obstrukcinė miego apnėja
Šiai būklei būdingi kvėpavimo sustojimai miegant, trunkantys 10 sekundžių ar ilgiau. Trumpi kvėpavimo pauzių epizodai miego metu gali pasitaikyti ir sveikiems žmonėms, tačiau obstrukcinės miego apnėjos atveju sustojimai kartojasi dažnai. Sunkesniais atvejais kvėpavimas gali nutrūkti net kas minutę.
Obstrukcinė miego apnėja gali pasireikšti įvairiems žmonėms, tačiau dažniau nustatoma esant nutukimui. Galimi simptomai:
- mieguistumas dieną
- prabudimai dėl oro trūkumo
- rytiniai galvos skausmai
- nuotaikos pokyčiai
- susikaupimo sunkumai
Gydymui dažnai taikoma teigiamo slėgio kvėpavimo terapija miego metu (CPAP) bei gyvenimo būdo korekcijos, įskaitant kūno svorio mažinimą, jei jis yra padidėjęs. Negydoma obstrukcinė miego apnėja siejama su didesne širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika.
Diagnostika ir kada kreiptis pagalbos
Cheyne–Stokeso kvėpavimas laikomas rimtu požymiu. Kadangi jis dažnai pasireiškia miego metu, žmogus gali jo nepastebėti, o aplinkiniai – apibūdinti tik bendrais bruožais. Miego sutrikimams įvertinti paprastai reikalingas miego tyrimas (polisomnografija), kuris padeda nustatyti kvėpavimo pauzes ir jų tipą.
Jei pastebite pasikartojančius kvėpavimo sustojimus miego metu, neįprastą „bangomis“ kintantį kvėpavimą, ryškų dieninį mieguistumą ar prabudimus dėl dusulio, verta kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu pasitarti, jei yra širdies nepakankamumo, persirgto insulto ar kitų neurologinių būklių požymių ir kartu pasireiškia kvėpavimo ritmo pakitimai.
