Kraujo sudėtis nėra vienalytė – jis sudarytas iš kelių dalių. Viena iš jų yra plazma, o kitos trys pagrindinės kraujo sudedamosios dalys: raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai ir trombocitai. Plazma sudaro maždaug kiek daugiau nei pusę viso kraujo tūrio ir atlieka svarbų „transporto“ vaidmenį organizme – ji perneša įvairias medžiagas, tarp jų ir apykaitos metu susidarančias atliekas.
Plazma ir jos sudėtis
Pagal dabartines medicinos žinias, plazmos didžiąją dalį sudaro vanduo – apie 92 %. Vanduo padeda palaikyti pakankamą kraujo tūrį kraujagyslėse, todėl kraujas sklandžiai cirkuliuoja per širdį ir audinius, o kartu efektyviai pasiekia organus maistinės medžiagos.
Likusį plazmos kiekį sudaro įvairios organizmui reikšmingos medžiagos. Atskirta nuo kitų kraujo elementų, plazma paprastai atrodo kaip gelsvai skaidrus skystis.
Kas dar, be vandens, yra plazmoje?
- baltymai
- imunoglobulinai
- elektrolitai
Kokias funkcijas atlieka plazma?
Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad viena svarbiausių plazmos užduočių – padėti pašalinti medžiagų apykaitos „atliekas“, kurios susidaro ląstelėms gaminant energiją. Plazma šias medžiagas surenka ir nuneša į organus, kurie atsakingi už jų pašalinimą, pavyzdžiui, į kepenis ar inkstus.
Kita reikšminga funkcija – kūno temperatūros reguliavimas. Plazma gali sugerti ir išskirti šilumą, taip prisidėdama prie temperatūros stabilumo.
Plazmos baltymų reikšmė
Plazmoje yra įvairių baltymų, iš kurių ypač svarbūs albuminas ir fibrinogenas.
Albuminas padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą kraujagyslėse. Jis prisideda prie vadinamojo onkotinio slėgio – mechanizmo, kuris padeda „sulaikyti“ skystį kraujotakoje ir mažina jo prasiskverbimą į audinius. Kai albumino kiekis sumažėja, priklausomai nuo situacijos, gali atsirasti tinimai, dažniau pastebimi galūnėse ar pilvo srityje.
Fibrinogenas yra svarbi kraujo krešėjimo sistemos dalis. Jis padeda organizmui stabdyti kraujavimą. Jei žmogus netenka daug kraujo, kartu prarandama ir plazma, įskaitant fibrinogeną, todėl kraujo krešėjimas gali tapti mažiau efektyvus ir kraujavimą gali būti sunkiau suvaldyti.
Imuninė apsauga
Plazmoje esantys imunoglobulinai (tarp jų – gama globulinai) prisideda prie organizmo apsaugos nuo infekcijų. Jie padeda imuninei sistemai atpažinti ir neutralizuoti ligas sukeliančius mikroorganizmus.
Elektrolitai ir jų vaidmuo
Elektrolitai – tai mineralinės medžiagos, kurios skystyje gali pernešti elektrinius impulsus. Dažniausiai minimi natris, kalis, magnis ir kalcis. Kiekvienas iš jų svarbus skirtingoms organizmo funkcijoms – nuo raumenų darbo iki širdies ritmo palaikymo.
Kai elektrolitų trūksta, gali pasireikšti įvairūs simptomai, pavyzdžiui:
- raumenų silpnumas
- traukuliai
- neįprasti širdies ritmo sutrikimai
Kodėl reikalingos plazmos donorystės?
Kai netenkama daug kraujo, pavyzdžiui, po traumos ar operacijos, prarandama ne tik kraujo kūnelių, bet ir plazmos. Kadangi plazma atlieka daug svarbių funkcijų, jos netekimas gali turėti reikšmingą poveikį sveikatai. Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros sistemoje renkama ne tik viso kraujo donorystė, bet ir atskirai plazma.
Kaip paaukojama plazma?
Yra du pagrindiniai būdai.
Pirmasis – aukojamas visas kraujas, o vėliau laboratorijoje jis suskaidomas į sudėtines dalis, tarp jų ir plazmą, pagal poreikį.
Antrasis – kai paaukojama tik plazma, taikant procedūrą, vadinamą plazmafereze. Pro veną paimtas kraujas aparatu nukreipiamas į greitai besisukantį įrenginį, kuris atskiria plazmą nuo kitų kraujo komponentų. Kadangi plazma yra „lengvesnė“, ji atsiskiria ir surenkama, o kitos sudedamosios dalys, pavyzdžiui, raudonieji kraujo kūneliai, paprastai grąžinamos atgal į organizmą.
Kaip plazma laikoma ir kas dažniausiai keliama kaip reikalavimai donorams?
Paaukota plazma gali būti saugoma apie metus ir įprastai laikoma užšaldyta, kol prireikia gydymui.
Skirtingose įstaigose reikalavimai donorams gali skirtis, tačiau dažnai nurodoma, kad donorai turėtų:
- būti maždaug 18–69 metų amžiaus
- sverti ne mažiau kaip apie 50 kg
- nebūti aukoję plazmos per pastarąsias 28 dienas
Minimalus intervalas tarp plazmos donorystės dažnai siejamas su tuo, kad organizmui reikia laiko atsigauti. Praktikoje toks grafikas gali sudaryti iki maždaug keliolikos donorystės galimybių per metus.
Esmė
Plazma – tai didžiausią kraujo dalį sudarantis skystis, kuris prisideda prie medžiagų pernašos, temperatūros reguliavimo, kraujo krešėjimo ir imuninės apsaugos. Kai plazmos organizme sumažėja, tai gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, todėl plazmos donorystė išlieka svarbi pagalbos kitiems forma medicinos praktikoje.
