SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Operacijos

Skrandžio turinio atsiurbimas (skrandžio plovimas)

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 13 balandžio
Kategorija Operacijos
0
Skrandžio turinio atsiurbimas (skrandžio plovimas)
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

Kas yra kraujo plazma ir kodėl ji svarbi?

Kas yra kraujo plazma ir kodėl ji svarbi?

2026 13 balandžio
Ar podagra gali pasireikšti kulne?

Ar podagra gali pasireikšti kulne?

2026 13 balandžio

Ką reikia žinoti apie pilkus dantis

2026 12 balandžio

Kas yra hallux limitus ir kaip jis gydomas?

2026 12 balandžio

Skrandžio turinio siurbimas (kartais vadinamas skrandžio plovimu ar siurbimu per nazogastrinį zondą) – tai medicininė procedūra, kurios metu per įvestą vamzdelį iš skrandžio pašalinamas jo turinys. Dažniausiai ji taikoma skubiais atvejais, kai reikia greitai sumažinti į skrandį patekusios medžiagos poveikį arba laikinai ištuštinti skrandį dėl kitų medicininių priežasčių.

Turinys
  1. 1.Kada taikomas skrandžio turinio siurbimas
    • 1.1Kitos situacijos, kai procedūra gali būti naudinga
  2. 2.Kaip pasiruošiama procedūrai
  3. 3.Kaip atliekamas skrandžio turinio siurbimas
  4. 4.Galimi pojūčiai ir rizikos
    • 4.1Požymiai, kurių gali būti svarbu nepražiūrėti

Prieš pradedant procedūrą, medicinos personalas paprastai nuskausmina ar „numalšina“ ryklę, kad būtų mažiau nemalonių pojūčių ir pykinimo reflekso. Tuomet per burną arba nosį įvedamas plonas, suteptas vamzdelis, kuris per stemplę nukreipiamas į skrandį. Prijungus siurbimą, skrandžio turinys pašalinamas per zondą.

Kada taikomas skrandžio turinio siurbimas

Pagal dabartines medicinos žinias, dažniausia skrandžio siurbimo priežastis – tam tikrų nuodų ar vaistų perdozavimo atvejai. Jei praryta potencialiai toksiška medžiaga (pavyzdžiui, buitinė cheminė priemonė), rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą. Klinikinėje praktikoje pastebima, kad procedūra gali būti veiksmingesnė, jei atliekama palyginti greitai po nurijimo – kol medžiaga dar nėra toliau nuslinkusi virškinamuoju traktu.

Skrandžio siurbimas taip pat gali būti taikomas po kai kurių pilvo srities operacijų, kai svarbu laikinai palaikyti skrandį tuščią ir sumažinti jo apkrovą gijimo laikotarpiu. Tokiais atvejais žmogus paprastai nevalgo kieto maisto, o į skrandį patenka tik nedideli skysčių kiekiai; tada taikomas švelnesnis siurbimas, kad skysčiai nesikauptų.

Kitos situacijos, kai procedūra gali būti naudinga

  • kai reikia paimti skrandžio sulčių mėginį tyrimams;
  • kai žarnynas užsikimšęs ir būtina mažinti spaudimą virškinamajame trakte;
  • kai įtariamas ar nustatytas kraujavimas iš skrandžio ir reikia pašalinti kraują ar krešulius;
  • kai atliekamos tam tikros viršutinės virškinamojo trakto endoskopinės procedūros ir siekiama išvalyti skrandžio turinį, pavyzdžiui, esant vėmimui krauju;
  • kaip pagalbinė priemonė prieš operaciją, siekiant sumažinti aspiracijos riziką (kai skrandžio turinys patenka į kvėpavimo takus);
  • ligoninėje, taikant pagalbinę ventiliaciją, kai reikia sumažinti skrandžio išsipūtimą ir „dekompresuoti“ skrandį.

Kaip pasiruošiama procedūrai

Jei skrandžio turinio siurbimas atliekamas dėl apsinuodijimo, perdozavimo ar kitos skubios būklės, iš anksto pasiruošti dažniausiai nėra galimybės. Tokiais atvejais sprendimas priimamas atsižvelgiant į situaciją ir galimą naudą.

Kai procedūra planuojama tyrimui (pavyzdžiui, skrandžio sulčių mėginiui), gydytojas gali paprašyti tam tikrą laiką nevalgyti arba laikinai nevartoti kai kurių vaistų. Tai padeda gauti patikimesnį mėginį ir sumažina procedūros trukdžius.

Kaip atliekamas skrandžio turinio siurbimas

Pirmiausia ryklė dažnai nuskausminama vietiniu vaistu, kad sumažėtų dirginimas ir vėmimo refleksas. Tada per nosį arba burną įvedamas zondas ir atsargiai nuleidžiamas stemplės keliu iki skrandžio. Stemplė – tai „vamzdelis“, jungiantis burnos ertmę su skrandžiu.

Priklausomai nuo situacijos, į zondą gali būti suleidžiama vandens ar druskos tirpalo, o po to pradedamas siurbimas. Medicinos praktikoje druskos tirpalas neretai naudojamas tam, kad būtų mažesnė skysčių ir mineralų pusiausvyros sutrikimų tikimybė, kai iš skrandžio šalinamas turinys.

Po pilvo operacijų zondas kartais paliekamas ilgesniam laikui. Tokiu atveju slaugytojas ar kitas personalas gali reguliariai praplauti zondą druskos tirpalu, kad jis neužsikimštų ir išliktų pralaidus.

Galimi pojūčiai ir rizikos

Procedūra gali būti nemaloni: įvedant zondą dažnai kyla noras springti ar vemti, o po procedūros gerklę gali perštėti ar jausti dirginimą. Paprastai šie pojūčiai yra laikini.

Kaip ir atliekant daugumą invazinių procedūrų, yra ir rimtesnių galimų komplikacijų. Viena svarbiausių – aspiracija, kai skrandžio turinys patenka į kvėpavimo takus ir plaučius, o tai gali sukelti aspiracinę pneumoniją. Moksliniai duomenys rodo, kad rizika gali didėti, jei zondas pasislenka iš vietos arba procedūra atliekama sudėtingomis klinikinėmis aplinkybėmis.

Požymiai, kurių gali būti svarbu nepražiūrėti

  • krūtinės skausmas;
  • švokštimas;
  • kosulys ir atsikosėjimas skrepliais;
  • melsvas odos atspalvis;
  • ryškus silpnumas ar išsekimas;
  • karščiavimas.

Taip pat galimi ir kiti nepageidaujami reiškiniai: trumpalaikiai balso klosčių spazmai, zondo patekimas ne į stemplę, o į kvėpavimo takus, stemplės pažeidimas, skrandžio turinio pastūmimas giliau į žarnyną, nedidelis kraujavimas. Dėl to procedūrą turėtų atlikti apmokytas medicinos personalas, o sprendimas ją taikyti visada vertinamas individualiai – pasveriant tikėtiną naudą ir galimą riziką.

Jei kyla klausimų ar nerimo dėl šio metodo, tikslinga aptarti tai su gydytoju – jis gali paaiškinti, kodėl procedūra siūloma konkrečioje situacijoje ir kokių atsargumo priemonių imamasi.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Kas yra kraujo plazma ir kodėl ji svarbi?
Kūno sandara

Kas yra kraujo plazma ir kodėl ji svarbi?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 13 balandžio
Ar podagra gali pasireikšti kulne?
Ligos

Ar podagra gali pasireikšti kulne?

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 13 balandžio
Ką reikia žinoti apie pilkus dantis
Odontologija

Ką reikia žinoti apie pilkus dantis

Paskelbė Simona Petrauskienė
2026 12 balandžio
Kitas įrašas
Kas yra kraujo plazma ir kodėl ji svarbi?

Kas yra kraujo plazma ir kodėl ji svarbi?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Kas yra kraujo plazma ir kodėl ji svarbi?

Kas yra kraujo plazma ir kodėl ji svarbi?

2026 13 balandžio
Skrandžio turinio atsiurbimas (skrandžio plovimas)

Skrandžio turinio atsiurbimas (skrandžio plovimas)

2026 13 balandžio
Ar podagra gali pasireikšti kulne?

Ar podagra gali pasireikšti kulne?

2026 13 balandžio
Ką reikia žinoti apie pilkus dantis

Ką reikia žinoti apie pilkus dantis

2026 12 balandžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Kas yra kraujo plazma ir kodėl ji svarbi?
  • Skrandžio turinio atsiurbimas (skrandžio plovimas)
  • Ar podagra gali pasireikšti kulne?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.