Jei kada nors pastebėjote, kad po valgio ima skaudėti galvą, tai nėra reta situacija. Toks skausmas medicinoje dažnai apibūdinamas kaip galvos skausmas po valgio (postprandialinis galvos skausmas), kitaip tariant – atsirandantis pavalgius.
Jeigu galvos skausmai kartojasi reguliariai, jų nereikėtų nurašyti vien atsitiktinumui. Pagal dabartines medicinos žinias, kai kuriuos galvos skausmus gali sukelti ar išprovokuoti tam tikri produktai, tačiau kartais tai būna ir kitų sveikatos sutrikimų požymis, todėl gali reikėti medicininio įvertinimo.
Kodėl po valgio gali skaudėti galvą
Galvos skausmas po valgymo gali būti įvairaus intensyvumo – nuo lengvo maudimo iki stipraus, kasdienę veiklą trikdančio skausmo. Vieni žmonės pastebi aiškų ryšį su konkrečiais produktais (pavyzdžiui, saldumynais ar daug angliavandenių turinčiu maistu), kitiems skausmas pasireiškia po beveik kiekvieno valgymo. Toliau pateikiamos dažnesnės priežastys, kurios medicinos praktikoje aptariamos vertinant šį simptomą.
Reaktyvi hipoglikemija (cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas po valgio)
Reaktyvi hipoglikemija – tai būklė, kai per maždaug kelias valandas po valgymo nukrenta gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje. Vienas galimų požymių gali būti galvos skausmas, atsirandantis per maždaug 4 valandas po valgio.
Moksliniai duomenys rodo, kad gliukozės svyravimai kai kuriems žmonėms gali sukelti netipinius pojūčius, įskaitant galvos skausmą. Tokius pokyčius gali skatinti įvairios priežastys, pavyzdžiui:
- cukrinis diabetas;
- tam tikri virškinamojo trakto navikai;
- hormonų balanso sutrikimai.
Maisto alergija
Dažnai manoma, kad alergija visada pasireiškia panašiai kaip šienligė – čiauduliu ar sloga. Vis dėlto klinikinė patirtis rodo, kad alerginės reakcijos į maistą gali būti labai įvairios ir kartais apimti ir galvos skausmą.
Jeigu galva ima skaudėti būtent po konkretaus produkto ar ingrediento, galima įtarti, kad organizmas į jį reaguoja alergiškai, net jei iki tol apie tai nebuvo žinoma.
Maisto netoleravimas
Maisto netoleravimas nėra tas pats, kas alergija. Dažniausiai jis siejamas su virškinimo sistemos simptomais, tačiau kai kuriais atvejais po valgymo gali pasireikšti ir galvos skausmas.
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai
Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys jungia apatinį žandikaulį su kaukolės dalimi priešais ausį. Esant šio sąnario sutrikimams, dažnai vargina spragsėjimas ar trakštelėjimas judinant žandikaulį, tempimo ar įtampos jausmas vienoje ar abiejose žandikaulio pusėse.
Kadangi ši sritis anatomiškai yra labai arti galvos struktūrų, pats kramtymas kai kuriems žmonėms gali sukelti skausmą, kuris „persiduoda“ į galvą ir pasireiškia kaip galvos skausmas.
Šalčio sukeltas galvos skausmas
Šis reiškinys plačiau žinomas kaip „smegenų užšalimas“ – galvos skausmas, atsirandantis suvalgius ar išgėrus labai šaltų arba užšaldytų produktų. Specialistai aiškina, kad tai gali būti susiję su staigiais kraujagyslių pokyčiais aplink tam tikrus nervus, kai audiniai greitai atšąla.
Toks skausmas neretai būna intensyvus, tačiau paprastai trunka trumpai – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių – ir dažniausiai praeina savaime.
Ką galima daryti, jei galvos skausmai siejasi su maistu
Pakankamas skysčių kiekis
Kasdienis skysčių vartojimas yra svarbi galvos skausmų valdymo dalis. Nepakankamai geriant, ypač šiltuoju metų laiku, gali vystytis dehidratacija, kuri kai kuriems žmonėms sustiprina galvos skausmų polinkį.
Dažniausiai praktiškiausias pasirinkimas – vanduo, nes jis neturi papildomo cukraus, kuris dažnai būna sultyse ar saldintuose gėrimuose.
Dirbtinių saldiklių vengimas, jei pastebimas ryšys
Kai kuriems žmonėms gėrimai ar produktai su dirbtiniais saldikliais gali pabloginti galvos skausmus. Jei pastebite tokį dėsningumą, verta laikinai jų atsisakyti ir stebėti savijautą.
Mitybos korekcijos ir eliminacinė dieta
Subalansuota mityba yra svarbi bendrai savijautai, tačiau jei valgymo įpročių sureguliavimas nepadeda ir galvos skausmai po valgio tęsiasi, verta aptarti situaciją su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali būti pasiūlyta eliminacinė (pašalinimo) dieta.
Eliminacinė dieta dažniausiai grindžiama nuosekliu principu: tam tikram laikui iš raciono pašalinamas vienas galimas „kaltininkas“, stebima, ar simptomai silpnėja, o vėliau sprendžiama dėl kito žingsnio. Pavyzdžiui, laikinai atsisakoma pieno produktų ir vertinama, ar po valgio nebekyla galvos skausmai. Jei per tą laiką savijauta aiškiai pagerėja, tai gali rodyti jautrumą tam produktų grupei.
Jei pokyčių nėra, produktai į racioną grąžinami ir bandoma eliminuoti kita įtariama maisto grupė. Medicinos praktikoje rekomenduojama tokį procesą atlikti prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui, kad mityba išliktų visavertė ir būtų išvengta nepagrįstų ribojimų.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Jeigu galvos skausmai po valgio kartojasi, tikslinga pasitarti su gydytoju. Svarbu įvertinti, ar simptomus galėtų aiškinti gliukozės svyravimai, žandikaulio sąnario sutrikimai, alerginės reakcijos ar netoleravimas.
Gera žinia ta, kad nemažai po valgymo pasireiškiančių galvos skausmų, nustačius priežastį, pavyksta suvaldyti gana paprastomis priemonėmis – mitybos korekcijomis, pakankamu skysčių vartojimu ar pagrindinio sutrikimo gydymu.













