Išvaržos operacija (herniorafija) – tai chirurginis gydymo būdas, kai sutvirtinama pilvo sienos vieta, kuri yra susilpnėjusi. Išvarža susiformuoja tuomet, kai per silpnesnę pilvo raumenų ar jungiamojo audinio zoną į išorę išsigaubia vidiniai audiniai ar organų dalis.
Išvaržos operacijos esmė
Jei išvarža yra tokia, kad iškilimas matomas ir jaučiamas pilvo sienoje, chirurgas operacijos metu išsigaubusius audinius grąžina į jiems įprastą padėtį. Tuomet sutvarkomas „silpnas taškas“ pilvo sienoje.
Mažesnėms angoms ar plyšiams dažnai pakanka suartinti sveikus audinius ir juos susiūti. Kai defektas didesnis, pilvo sienai sustiprinti gali būti naudojamas sintetinis tinklelis. Tokia operacijos technika vadinama hernioplastika.
Ar išvarža gali atsinaujinti?
Pagal dabartines medicinos žinias, po operacijos išvaržos atsinaujinimo rizika paprastai yra nedidelė. Vis dėlto ji nėra vienoda visais atvejais – ji priklauso nuo išvaržos tipo ir pasirinkto operavimo metodo.
Medicinos praktikoje pastebima, kad tinklelio naudojimas sumažino išvaržos pasikartojimo tikimybę, palyginti su laikotarpiu, kai dažniausiai buvo apsiribojama vien audinių susiuvimu.
Kaip pasiruošiama operacijai
Prieš procedūrą gydytojas įprastai atlieka apžiūrą ir įvertina, ar tikrai yra išvarža bei koks gydymo būdas tinkamiausias. Svarbu pasakyti gydytojui, jei:
- rūkote,
- anksčiau buvo susidariusių kraujo krešulių (trombozių),
- vartojate kraują skystinančius vaistus,
- vartojate didesnes aspirino dozes.
Operacijos būdai
Išvaržos operacija gali būti atliekama atviru būdu (per didesnį pjūvį) arba laparoskopiškai (per kelis nedidelius pjūvius, naudojant specialią optiką). Abiem metodais pasiekiami panašūs ilgalaikiai rezultatai dėl atsinaujinimo rizikos, tačiau po laparoskopinės operacijos neretai jaučiamas mažesnis pooperacinis skausmas.
Kaip paprastai vyksta procedūra
- Parenkamas nuskausminimas – vietinis arba bendrinis – atsižvelgiant į operacijos apimtį ir situaciją.
- Operuojamoje srityje oda gali būti paruošiama taip, kad būtų patogiau atlikti pjūvį ir užtikrinti higieną.
- Daromas pjūvis kirkšnies raiščio kryptimi (jei operuojama kirkšnies sritis).
- Radus išvaržos maišą, išsikišę audiniai ar organų dalis grąžinami atgal į pilvo ertmę.
- Susilpnėjusi vieta sutvirtinama: arba susiuvami audiniai, arba, esant didesniam defektui, pritvirtinamas sintetinis tinklelis.
- Pjūvis užsiuvamas ir uždedamas tvarstis.
Dažnai po tokios operacijos tą pačią dieną galima vykti namo, tačiau būtinas poilsis. Taip pat įprastai rekomenduojama kurį laiką nevairuoti, todėl patartina iš anksto susitarti, kad kas nors parvežtų iš gydymo įstaigos.
Atsigavimas po operacijos
Dažniausiai pirminis atsistatymas trunka apie kelias savaites. Lengvesnę kasdienę veiklą paprastai galima atnaujinti anksčiau, tačiau intensyvaus fizinio krūvio rekomenduojama vengti ilgiau – neretai iki maždaug šešių savaičių po operacijos.
Kad sumažėtų išvaržos pasikartojimo rizika, gydytojai dažnai pataria tam tikrą laiką nekelti sunkių daiktų. Konkrečios ribos ir laikotarpis gali skirtis, todėl tiksliausia vadovautis individualiomis gydytojo rekomendacijomis.
Patinimas ir komforto mažinimas
Nedidelis patinimas pjūvio vietoje po operacijos yra gana įprastas ir dažniausiai palaipsniui mažėja. Siekiant sumažinti diskomfortą, gali padėti šaltis: ant odos pirmiausia uždėkite švarų ploną audinį, o ant jo – šaltą kompresą maždaug 20 minučių. Jei reikia, tai galima kartoti kas kelias valandas.
Kada kreiptis į gydytoją
Susisiekite su gydytoju, jei po operacijos:
- pakyla temperatūra,
- pjūvio vieta parausta ir tampa karšta,
- tvarstis permirksta krauju ar kraujavimas nesiliauja.
Galimos rizikos ir komplikacijos
Kaip ir atliekant bet kurią operaciją su nuskausminimu, tam tikra rizika išlieka. Moksliniai duomenys rodo, kad galimos komplikacijos gali būti susijusios tiek su anestezija, tiek su pačia operacine sritimi. Tarp galimų rizikų minimos:
- nepageidaujama reakcija į nuskausminimą,
- infekcija ar kraujavimas pjūvio vietoje,
- nervų pažeidimas ir dėl to atsiradęs tirpimas,
- tam tikri vyrams būdingi pažeidimai (pavyzdžiui, sėklidės audinio sunykimas ar sėklinio latako pažeidimas),
- tinklelio infekcija (jei jis naudojamas),
- vidaus organų pažeidimas pilvo ertmėje.
Prognozė
Bendra prognozė dažniausiai yra gera, ypač kai išvarža nustatoma ir gydoma laiku. Galutinis rezultatas priklauso nuo išvaržos dydžio, tipo ir bendros paciento sveikatos būklės.
Kai kurios išvaržos operuojamos skubos tvarka – tai dažniau nutinka tuomet, kai išvarža ilgą laiką negydoma ir atsiranda komplikacijų, pavyzdžiui, užspaudimas arba žarnyno nepraeinamumo požymiai.
Šiuo metu chirurginis gydymas laikomas pagrindiniu išvaržos gydymo metodu. Vis dėlto klinikinė patirtis leidžia manyti, kad pakartotinė operacija dėl atsinaujinusios išvaržos kai kuriais atvejais gali būti sudėtingesnė ir ne visada tokia sėkminga kaip pirmoji.
Jei operacija praeina sklandžiai ir neatsiranda komplikacijų, pilnas grįžimas prie įprasto aktyvumo dažnai pasiekiamas per maždaug šešias savaites.













