Galvos odos niežėjimas – dažnas nusiskundimas, dėl kurio norisi nuolat kasytis. Dažniausiai tai nėra rimtos ligos požymis, tačiau kartais niežulys gali signalizuoti apie konkrečią priežastį, pavyzdžiui, utėles, sudirginimą ar alerginę reakciją į priemones.
Vieniems žmonėms niežėjimą lydi matomi pokyčiai: pleiskanojimas, šašeliai, paraudimas ar žvyneliai. Kitiems galvos oda niežti, nors išoriškai ji atrodo beveik nepakitusi. Pagal dabartines medicinos žinias, svarbiausia yra įvertinti, ar niežulys yra trumpalaikis ir lengvas, ar užsitęsęs bei susijęs su kitais simptomais.
Dažniausios galvos odos niežėjimo priežastys
Klinikinėje praktikoje dažniausiai nustatoma priežastis – seborėjinis dermatitas, daugeliui geriau žinomas kaip pleiskanos. Kūdikiams analogiška būklė vadinama „lopšio kepurėle“.
Ši odos būklė paprastai pasireiškia vietose, kur aktyviau veikia riebalinės liaukos (galvos odoje, veido srityje). Kai oda sudirgsta ir uždegimiškai reaguoja, gali atsirasti:
- niežėjimas,
- pleiskanojimas,
- paraudimas,
- balti ar gelsvi žvyneliai.
Tiksli seborėjinio dermatito atsiradimo priežastis nėra vienareikšmiška. Medicinos praktikoje pastebima, kad reikšmės gali turėti mieliagrybių (natūraliai ant odos gyvenančių mikroorganizmų) suaktyvėjimas, sezoniniai pokyčiai, hormonų svyravimai ar stresas.
Kitos galimos priežastys
Kartais galvos oda niežti dėl didesnio jautrumo ar sudirginimo. Vis dėlto yra ir kitų būklių, kurios taip pat gali pasireikšti niežuliu. Galimos priežastys:
- cukrinis diabetas,
- juostinė pūslelinė (herpes zoster),
- alerginė reakcija į vaistus,
- nerimo sutrikimai,
- kontaktinis dermatitas (dirginimas ar alergija po sąlyčio su medžiaga, pvz., nauju šampūnu ar plaukų priežiūros produktu),
- diskoidi (lėtinė) vilkligės forma, galinti pažeisti odą,
- utėlėtumas (galvos utėlės),
- plaukų slinkimas ir galvos odos pažeidimas dėl dažno intensyvaus karščio naudojimo formuojant plaukus,
- migrenos epizodai (kai kuriems žmonėms gali būti susiję su galvos odos jautrumu),
- galvos odos psoriazė,
- randėjanti alopecija (plaukų slinkimas, kai plauko folikulus pažeidžia uždegimas ir formuojasi randėjimas),
- galvos odos grybelinė infekcija (tinea capitis, dar vadinama „grybeliu“).
Kaip gali pasireikšti galvos odos niežėjimas
Niežėjimas gali būti įvairus: nuo lengvo kutenimo iki deginimo ar skausmingo maudimo. Kasymasis trumpam gali palengvinti pojūtį, bet dažnai jis dar labiau sudirgina odą ir gali sukelti įdrėskimus.
Kartu su niežuliu kartais pasireiškia ir kiti simptomai:
- plikimo židiniai ar išretėję plaukai,
- sausa, tempimo jausmą kelianti oda,
- sudirgimas, jautrumas,
- nedidelis karščiavimas,
- pūlinukai ar pūliais užpildytos žaizdelės,
- paraudimas,
- žvyneliai ar aiškiau apriboti ploteliai galvos odoje,
- galvos odos patinimas,
- žaizdelės ar šašai.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją
Jei niežėjimas per kelias dienas nemažėja arba didėja, o ypač jei kartu atsiranda plaukų slinkimas, skausmas, žaizdelės ar labai intensyvus noras kasytis, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Kai kurios priežastys – pavyzdžiui, grybelinė infekcija ar utėlės – paprastai nepraeina be tikslaus gydymo. Tokiais atvejais savarankiškos priemonės dažnai tik uždelsia problemos sprendimą.
Įprastai gydytojas įvertina galvos odą apžiūros metu ir atsižvelgia į ligos istoriją bei naudojamas priemones. Kai kuriais atvejais gali būti paimamas nedidelis odos mėginys tyrimui, kad būtų patikslinta, ar nėra grybelio, bakterinės infekcijos ar parazitų.
Gydymo kryptys: kas padeda, priklauso nuo priežasties
Gydymas parenkamas pagal tai, kas sukelia niežulį. Pavyzdžiui, pleiskanoms ir seborėjiniam dermatitui dažnai taikomas reguliarius plaukų plovimas ir vietinio poveikio priemonės, padedančios sumažinti odos dirglumą, riebalavimąsi ar mikroorganizmų suaktyvėjimą.
Medicinos praktikoje pleiskanoms mažinti gali būti naudojamos šios veikliosios medžiagos ar priemonių grupės:
- priešgrybelinio poveikio priemonės,
- keratolitikai (pvz., su salicilo rūgštimi ar akmens anglių degutu), kurie padeda švelniai pašalinti susikaupusius žvynelius,
- cinko piritionas,
- vietiniai kortikosteroidai (tam tikrais atvejais, kai yra ryškesnis uždegimas).
Jei nustatomos galvos utėlės, dažniausiai reikalingas tikslinis gydymas priemonėmis nuo utėlių. Papildomai gali būti naudojamos tankios šukos glindoms (utėlių kiaušinėliams) pašalinti.
Taip pat svarbu įvertinti artimą kontaktą turinčius žmones ir aplinką: drabužius, patalynę, rankšluosčius, kurie lietėsi su užsikrėtusiu asmeniu, reikėtų išskalbti ar išvalyti aukštoje temperatūroje, kad sumažėtų pakartotinio užsikrėtimo rizika.
Jei niežulys susijęs su alergine reakcija ar sudirginimu, svarbiausia nutraukti įtariamo produkto naudojimą. Jeigu reakcija ryški ar greitai stiprėja, vertėtų pasitarti su gydytoju.
Verta žinoti, kad galvos odos niežėjimą gali lemti ir kitos, retesnės priežastys. Patikimiausias būdas išsiaiškinti yra profesionalus galvos odos įvertinimas.
Kaip sumažinti niežėjimo riziką
Profilaktika priklauso nuo priežasties, tačiau dažnai padeda paprasti įpročiai. Reguliarus plaukų plovimas gali sumažinti riebalų ir priemonių likučių kaupimąsi. Rekomenduojama rinktis šiltą, bet ne per karštą vandenį, nes karštis gali sausinti ir dirginti odą.
Jei esate linkę į sudirginimą ar alergijas, gali būti naudinga vengti produktų, kuriuose yra:
- dažiklių,
- kvapiklių.
Norint sumažinti utėlėtumo plitimo tikimybę, rekomenduojama vengti dalintis daiktais, kurie liečiasi su plaukais ir galvos oda:
- šukomis,
- šepečiais,
- kepurėmis,
- rankšluosčiais,
- šalmų tipo galvos apsaugomis,
- pagalvių užvalkalais.
