Raupsai (Hansen’o liga) ir psoriazė gali atrodyti panašiai, nes abi būklės sukelia varginančius odos pažeidimus. Vis dėlto tai skirtingos ligos: jų kilmė, plitimas ir gydymas nėra tas pats. Dėl to svarbu jų nesupainioti ir, atsiradus neaiškiems odos pokyčiams, laiku kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Skirtinga kilmė: infekcija ir imuninės sistemos sutrikimas
Hansen’o liga, dažnai vadinama raupsais, yra bakterinė infekcija. Ją sukelia lėtai besidauginanti bakterija, kuri žmogaus organizme gali „slėptis“ ilgą laiką, todėl simptomai kartais išryškėja tik po metų. Pagal dabartines medicinos žinias, ši bakterija už žmogaus ar gyvūno organizmo ribų išgyvena prastai, todėl liga nėra lengvai plintanti kasdienėse situacijose.
Psoriazė – tai autoimuninė (imuninės sistemos reguliacijos) liga. Jos metu imuninė sistema skatina per greitą odos ląstelių atsinaujinimą, todėl ant odos susiformuoja pleiskanojančios plokštelės. Psoriazė nėra užkrečiama: ja neįmanoma „užsikrėsti“ nuo kito žmogaus. Medicinos praktikoje pastebima, kad ligos atsiradimui reikšmės turi paveldimumas ir tam tikri aplinkos veiksniai, kurie gali išprovokuoti paūmėjimus.
Kaip pasireiškia: į ką atkreipti dėmesį
Abiem atvejais dažniausiai pirmiausia pastebimi odos pakitimai, tačiau jų pobūdis skiriasi. Be to, Hansen’o liga gali pažeisti ir nervus bei raumenis, o tai keičia simptomų spektrą.
Hansen’o ligos požymiai
Hansen’o liga gali paveikti odą ir periferinius nervus (nervus, atsakingus už jutimus ir dalį judesių). Klinikinėje praktikoje aprašomos dvi pagrindinės formos – sunkesnė ir lengvesnė. Sunkesnės formos atveju gali atsirasti ne tik opos, bet ir didesni gumbeliai ar mazgai odoje.
Psoriazės požymiai
Psoriazei būdingos sausos, pleiskanojančios odos plokštelės. Kai kuriems žmonėms oda gali sutrūkinėti, kartais – net kraujuoti. Simptomų intensyvumas labai įvairus: vieniems tai keli nedideli židiniai, kitiems – platesni pažeidimai ir ryškesnis diskomfortas.
Rizikos veiksniai ir plitimas
Hansen’o liga
Hansen’o liga nelaikoma labai užkrečiama. Ji gali plisti tarp žmonių per nosies ir burnos išskyrų lašelius, dažniausiai esant ilgalaikiam artimam kontaktui; teoriškai galimas plitimas ir per pažeistą odą. Nors pasauliniu mastu liga gerokai suvaldyta, ji vis dar dažnesnė kai kuriose pasaulio šalyse (pavyzdžiui, Angoloje, Brazilijoje, Indijoje, Madagaskare, Nepale, Centrinės Afrikos Respublikoje).
Rizika didėja, jei žmogus gyvena vietovėje, kur liga pasitaiko dažniau, arba ilgai ir artimai bendrauja su sergančiuoju. Vis dėlto ji išlieka nedidelė, nes dauguma žmonių turi natūralų atsparumą šiai infekcijai.
Psoriazė
Psoriazė neplinta nuo žmogaus žmogui. Didesnė tikimybė susirgti siejama su šiais veiksniais:
- psoriazės atvejai šeimoje;
- susilpnėjusi imuninė sistema, įskaitant ŽIV infekciją;
- nutukimas;
- rūkymas;
- ilgalaikis, stiprus stresas.
Gydymo kryptys
Hansen’o ligos gydymas
Hansen’o liga gydoma antibiotikais. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos formos ir sunkumo – dažniausiai tai keli mėnesiai, o kai kuriais atvejais gydymas tęsiamas ilgiau (iki kelių metų). Dauguma žmonių, gydomų dėl Hansen’o ligos, gali tęsti įprastą kasdienę veiklą, jei būklė ir gydytojo rekomendacijos tai leidžia.
Psoriazės gydymas
Psoriazės gydymas orientuotas į simptomų kontrolę ir uždegimo slopinimą: siekiama mažinti odos sausumą, pleiskanojimą, paraudimą, nuraminti uždegiminę reakciją. Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į pažeidimų išplitimą, vietą, gretutines ligas ir ankstesnį atsaką į gydymą.
Dažniausiai taikomos priemonės:
- vietiniai preparatai (įskaitant nereceptines priemones), skirti drėkinti odą ir mažinti pleiskanojimą;
- vietiniai kortikosteroidai;
- anthralinas;
- dervos pagrindu pagaminti produktai;
- šviesos terapija (natūrali saulės šviesa ar medicininės ultravioletinės procedūros, kai kuriais atvejais – PUVA ar lazerinės metodikos);
- imuninę sistemą moduliuojantys vaistai (biologinė terapija ar kiti imunitetą veikiantys preparatai), kai ligos forma vidutinė ar sunki ir kitos priemonės nepakankamai veiksmingos.
Pagrindiniai skirtumai, padedantys nesupainioti
Nors išoriškai abu susirgimai gali priminti vienas kitą, jų esmė skirtinga. Psoriazė kyla dėl imuninės sistemos „per aktyvumo“ ir nėra užkrečiama. Hansen’o ligą sukelia bakterija, todėl tai infekcinė liga, galinti plisti tam tikromis aplinkybėmis. Be to, Hansen’o ligos atveju reikšmingas nervų pažeidimo aspektas, kuris gali pasireikšti jutimų pokyčiais.
Kada kreiptis į gydytoją
Bet koks neaiškus odos pažeidimas, kuris savaime negyja ar pamažu didėja, yra priežastis pasitarti su gydytoju. Tikslus diagnozavimas yra būtinas, kad būtų parinktas tinkamas gydymas. Medicinos praktikoje laikomasi nuostatos: kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasiekti geresnį rezultatą.
Jei jau turite Hansen’o ligos ar psoriazės diagnozę, tačiau simptomai ryškėja, neprastėja taikant gydymą arba atsiranda infekcijai būdingų požymių, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Infekciją gali signalizuoti:
- karščiavimas;
- stiprus skausmas;
- pykinimas;
- vėmimas.
Jeigu sergant Hansen’o liga atsiranda nutirpimas ar sumažėjęs jutimas pažeistoje srityje, verta kuo greičiau aptarti tai su gydytoju. Sumažėjęs jutimas didina netyčinių sužeidimų riziką, todėl gydytojas gali rekomenduoti praktinius būdus, kaip saugoti odą ir išvengti žalos kasdienėje veikloje.
