Plaučių vėžys ankstyvose stadijose dažnai nesukelia jokių aiškių požymių. Vis dėlto navikui augant gali atsirasti įspėjamųjų simptomų, pavyzdžiui, ilgai nepraeina kosulys ar pradeda stigti oro.
Patiriami simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kurioje plaučių vietoje yra navikas, kaip jis veikia aplinkinius audinius ir kokio tipo plaučių vėžys nustatomas. Toliau pateikiami dažnesni ir retesni požymiai, taip pat svarbiausi rizikos veiksniai.
Dažnesni plaučių vėžio simptomai
Plaučių vėžys gali sukelti tiek kvėpavimo sistemos simptomus, tiek bendresnius, būdingus ir kitoms onkologinėms ligoms. Medicinos praktikoje dažniausiai minimi šie požymiai:
- užsitęsęs kosulys arba kosulio stiprėjimas laikui bėgant;
- krūtinės skausmas, kuris sustiprėja kosint, giliai įkvepiant ar juokiantis;
- dusulys (oro trūkumas);
- naujai atsiradęs švokštimas;
- užkimęs balsas;
- pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos, pavyzdžiui, bronchitas ar plaučių uždegimas;
- nuovargis ir bendras silpnumas;
- sumažėjęs apetitas;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- gausus prakaitavimas.
Rečiau pasitaikantys simptomai ir specifiniai sindromai
Kai kurie retesni plaučių vėžio požymiai siejami su tam tikra naviko lokalizacija arba su organizmo reakcija į ligą. Pagal dabartines medicinos žinias, tokiais atvejais gali pasireikšti specifiniai simptomų „rinkiniai“.
Navikai viršutinėje plaučių dalyje (Pancoast navikai)
Viršutinėje plaučių dalyje esantys navikai kartais pažeidžia aplinkinius nervus, susijusius su veidu ir akimis. Tokiu atveju gali atsirasti simptomų, kurie dažnai apibūdinami kaip Horner sindromui būdingi požymiai:
- nusileidęs vienas vokas;
- stiprus peties srities skausmas;
- vienos akies vyzdys gali būti mažesnis;
- vienoje veido pusėje sumažėjęs prakaitavimas arba jo nebuvimas.
Viršutinės tuščiosios venos spaudimas
Krūtinėje yra stambi vena, per kurią kraujas iš galvos ir rankų teka į širdį (viršutinė tuščioji vena). Jei navikas yra dešiniajame plautyje arba šalia esantys krūtinės limfmazgiai padidėja, ši vena gali būti spaudžiama. Tuomet galimi šie požymiai:
- veido, kaklo, rankų ar krūtinės tinimas;
- melsvai rausvas odos atspalvis minėtose srityse;
- galvos skausmai;
- galvos svaigimas.
Per didelė antidiurezinio hormono sekrecija (SIADH)
Antidiurezinis hormonas padeda inkstams reguliuoti, kiek vandens organizmas pašalina su šlapimu. Kai kurių tipų plaučių vėžys, ypač smulkialąstelinis, gali būti susijęs su būkle, kai šio hormono išsiskiria per daug. Dėl to organizmas sulaiko perteklinį vandens kiekį.
Tokiais atvejais gali pasireikšti:
- pykinimas;
- vėmimas;
- dirglumas;
- elgesio ar asmenybės pokyčiai (pvz., sumišimas, dezorientacija, neįprastas elgesys);
- traukuliai;
- sąmonės slopinimas iki labai sunkios būklės.
Požymiai, galintys rodyti ligos išplitimą
Jei plaučių vėžys išplinta į kitas kūno vietas, simptomai gali kisti priklausomai nuo to, kurie organai ar audiniai paveikiami. Klinikinė patirtis rodo, kad kartais pasireiškia:
- kaulų skausmas;
- pageltusios akys ir oda (gelta);
- padidėję limfmazgiai;
- nervų sistemos simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmai, galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai ar traukuliai.
Plaučių vėžio rizikos veiksniai
Didžiausias rizikos veiksnys yra rūkymas. Rizika didėja kuo ilgiau ir kuo daugiau žmogus rūko. Moksliniai duomenys rodo, kad didelė dalis plaučių vėžio atvejų yra susiję būtent su tabako vartojimu.
Kiti reikšmingi rizikos veiksniai:
- pasyvus rūkymas (tabako dūmų įkvėpimas aplinkoje);
- radono poveikis;
- asbesto poveikis;
- oro tarša;
- arsenas geriamajame vandenyje;
- darbo aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, kontaktas su uranu, arsenu, dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, anglies pramonės produktais ar kadmiu;
- beta karoteno papildų vartojimas rūkant (kai kuriais atvejais tai siejama su didesne rizika);
- plaučių vėžio atvejai šeimoje;
- ankstesnė spindulinė terapija į krūtinės sritį.
Kada kreiptis į gydytoją ir ką verta žinoti apie patikrą
Plaučių vėžį paprastai lengviau gydyti, kai liga nustatoma anksti. Dėl to, atsiradus ilgai trunkančiam kosuliui, nepaaiškinamam dusuliui, krūtinės skausmui, kartotiniams plaučių uždegimams ar kitiems išvardytiems požymiams, rekomenduojama nelaukti ir pasitarti su gydytoju.
Žmonėms, turintiems didesnę riziką (ypač ilgai rūkantiems ar rūkusiems anksčiau), medicinos praktikoje kai kuriose šalyse taikoma plaučių vėžio patikra mažos dozės kompiuterine tomografija. Ar tokia patikra jums aktuali, geriausia aptarti individualiai su šeimos gydytoju ar gydytoju pulmonologu.
Siekiant sumažinti plaučių vėžio riziką, vienas svarbiausių žingsnių yra nerūkyti ir vengti tabako dūmų aplinkoje.
