Su amžiumi nedideli užmaršumo epizodai dažnai laikomi įprastu reiškiniu. Vis dėlto kai kuriems žmonėms atminties ir mąstymo pokyčiai laikui bėgant tampa ryškesni ir gali pradėti trukdyti kasdienybei.
Tuomet paprastos užduotys, pavyzdžiui, apsipirkimas ar vizitų pas gydytoją planavimas, gali kelti daugiau sunkumų nei anksčiau. Dėl to svarbu suprasti, kuo skiriasi normalūs su amžiumi susiję pokyčiai nuo būklių, tokių kaip lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) ar demencija.
Jeigu atminties ar dėmesio problemos kartojasi nuolat, verta pasitarti su gydytoju – kartais priežastys būna gydomos.
Lengvas kognityvinis sutrikimas: kas tai
Lengvas kognityvinis sutrikimas – tai pastebimas, bet dažniausiai dar nedidelis atminties ar kitų mąstymo gebėjimų pablogėjimas. Medicinos praktikoje LKS apibūdinamas tuo, kad žmogus dažniausiai išlieka savarankiškas: gali pasirūpinti savimi ir atlikti įprastas kasdienes užduotis, nors kai kurios veiklos gali pareikalauti daugiau pastangų.
Pagal dabartines medicinos žinias LKS vyresniame amžiuje nėra retas. Vertinama, kad daliai vyresnių nei 65 metų žmonių gali pasireikšti LKS požymiai.
Pagrindinės LKS simptomų grupės
LKS požymiai dažniausiai skirstomi į dvi kryptis – labiau susijusią su atmintimi ir mažiau susijusią su atmintimi.
- Atminties tipo (amnestiniai) požymiai. Tai dažnesnis vardų, vietų ar nesenų pokalbių užmiršimas, daiktų padėjimas „ne ten“ ir vėliau sunkumas prisiminti, kur jie palikti.
- Ne atminties tipo (neamnestiniai) požymiai. Tai mąstymo sunkumai, kurie nebūtinai susiję su prisiminimais: lengviau „pamesti mintį“, prasčiau orientuotis laike ar kryptimi, sunkiau išlaikyti dėmesį.
LKS, demencija ir normalus senėjimas: kuo skiriasi
LKS nėra tas pats, kas demencija. Tačiau moksliniai duomenys rodo, kad daliai žmonių, kuriems nustatytas LKS, laikui bėgant išsivysto demencija. Viena dažniausių demencijos priežasčių yra Alzheimerio liga, kuri sudaro didelę dalį visų demencijos atvejų.
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad LKS kartais laikomas tarpine būsena tarp įprastų su amžiumi susijusių kognityvinių pokyčių ir ryškesnio, kasdienį funkcionavimą aiškiai trikdančio demencijos sukelto sutrikimo.
Pagrindinis skirtumas tarp šių būklių paprastai siejamas su simptomų stiprumu ir tuo, kiek jie veikia žmogaus savarankiškumą.
Kaip nustatomas lengvas kognityvinis sutrikimas
Vieno vienintelio „oficialaus“ tyrimo, kuris patvirtintų LKS, paprastai nėra. Įvertinimas dažniausiai remiasi išsamia pokalbio informacija, sveikatos istorija ir tyrimais, padedančiais atmesti kitas priežastis.
Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, kad patikrintų, ar atminties ir dėmesio pokyčių nelemia kitos būklės. Taip pat gali būti atliekami kognityvinių funkcijų testai, neurologinis ištyrimas ir galvos smegenų vaizdiniai tyrimai. Tam tikrais atvejais papildomi biologiniai žymenys gali padėti įvertinti, ar tikėtina Alzheimerio ligos eiga.
Vertinant būklę dažnai klausiama, ar žmogui nesunku atlikti įprastas sudėtingesnes kasdienes veiklas, kurios medicinoje vadinamos instrumentinėmis kasdienio gyvenimo veiklomis.
- vaistų vartojimo planavimas ir laikymasis
- maisto gaminimas ar pasiruošimas valgyti
- namų ruošos darbai
- naudojimasis telefonu ar kitais elektroniniais įrenginiais
- apsipirkimas
- asmeninių finansų tvarkymas
- pomėgių ir laisvalaikio veiklų organizavimas
Ar lengvas kognityvinis sutrikimas gali praeiti
Kai kuriais atvejais LKS požymiai gali sumažėti ar net išnykti, ypač jei jie susiję su kita aiškia priežastimi, kurią galima koreguoti. Medicinos praktikoje tokios priežastys gali būti kraujotakos sutrikimai (pavyzdžiui, po insulto), galvos smegenų trauma (įskaitant smegenų sukrėtimą), tam tikrų vaistų poveikis, nemiga, depresija ar nerimo sutrikimai.
Jei kognityvinius nusiskundimus skatina vaistai, jų koregavimas ar pakeitimas kartais pagerina būklę. Panašiai, kryptingas nemigos, depresijos ar nerimo gydymas, kartu su sveikatos priežiūros specialistu parinktomis priemonėmis, kai kuriems žmonėms gali reikšmingai sumažinti simptomus.
Vis dėlto kitais atvejais LKS gali progresuoti į demenciją ar Alzheimerio ligą. Tai progresuojančios būklės, todėl ilgainiui kasdienės veiklos atlikimas gali tapti vis sudėtingesnis.
Svarbiausios mintys ir tolesni žingsniai
LKS sukeliamas kognityvinių funkcijų susilpnėjimas paprastai būna labiau pastebimas nei įprasti su amžiumi susiję pokyčiai, tačiau dažniausiai dar nevisiškai atima gebėjimą atlikti pagrindines kasdienes užduotis.
Ne kiekvienam žmogui, kuriam nustatomas LKS, išsivysto demencija, tačiau tikimybė yra didesnė nei bendrai populiacijoje. Sergant demencija, mąstymo ir atminties sutrikimai jau ryškiai veikia kasdienį funkcionavimą, pavyzdžiui, apsirengimą, vairavimą ar sprendimų priėmimą.
Gavus LKS diagnozę, įprasta reguliariai stebėti būklę – dažnai rekomenduojama su gydytoju pasitikrinti kas 6–12 mėnesių, kad būtų galima įvertinti, ar simptomai nekinta ir ar nereikia papildomų priemonių.
