Sėklidžių ir kirkšnių skausmas yra dažniausias orchito (sėklidžių uždegimo) požymis. Medicinos praktikoje pastebima, kad virusinį orchitą dažniausiai sukelia kiaulytė.
Orchitas: kas tai?
Orchitas – tai vienos arba abiejų sėklidžių uždegimas. Jį gali sukelti virusai arba bakterijos. Nors uždegimas gali apimti abi sėklides, simptomai neretai ryškesni tik vienoje pusėje.
Pagal dabartines medicinos žinias, orchitas gana dažnai siejamas su kiaulytės virusu, ypač kai šia infekcija susergama paauglystėje ar suaugus.
Pagrindiniai simptomai
Dažniausiai žmonės skundžiasi sėklidžių ir kirkšnių skausmu. Priklausomai nuo priežasties ir uždegimo stiprumo, gali pasireikšti ir kiti požymiai:
- kapšelio (sėklides dengiančios odos) jautrumas ar skausmingumas liečiant;
- patinęs kapšelis;
- skausmas šlapinantis;
- skausminga ejakuliacija;
- kraujas spermoje;
- neįprastos išskyros iš šlaplės;
- padidėjusi prostata;
- padidėję kirkšnies limfmazgiai;
- karščiavimas.
Dažniausios priežastys
Virusinė kilmė
Moksliniai duomenys rodo, kad dažniausia virusinio orchito priežastis yra kiaulytė. Ši infekcija vaikystėje retesnė ten, kur plačiai taikoma vakcinacija, tačiau susirgus vyresniame amžiuje sėklidžių uždegimo rizika reikšmingai padidėja.
Orchitas, susijęs su kiaulyte, paprastai išsivysto praėjus kelioms dienoms po seilių liaukų patinimo – tai vienas būdingų kiaulytės simptomų.
Bakterinė kilmė
Bakterijos taip pat gali sukelti sėklidžių uždegimą. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad orchitas neretai išsivysto kaip šlapimo takų infekcijos komplikacija arba esant lytiškai plintančioms infekcijoms, pavyzdžiui, gonorėjai ar chlamidiozei.
Be to, orchitas gali būti susijęs su epididimitu – tai prielipo (vamzdelio, kuriame kaupiami ir bręsta spermatozoidai) uždegimas. Prielipas jungia sėklidę su sėkliniu lataku, todėl infekcija ar uždegimas gali plisti tarp šių struktūrų.
Kas didina orchito riziką?
Didesnė rizika pastebima žmonėms, kurių lytinis elgesys didina lytiškai plintančių infekcijų tikimybę. Prie rizikos veiksnių priskiriama:
- lytinis gyvenimas nenaudojant prezervatyvų;
- anksčiau nustatytos lytiškai plintančios infekcijos;
- partneris, kuriam diagnozuota lytiškai plintanti infekcija.
Riziką taip pat gali didinti įgimti šlapimo takų sandaros ypatumai, kai nuo gimimo yra šlapimo pūslės ar šlaplės struktūrinių pakitimų.
Kaip nustatoma diagnozė?
Gydytojas įvertina simptomus, ligos pradžią ir galimas priežastis, taip pat surenka sveikatos istoriją. Tuomet atliekama apžiūra ir apčiuopa, siekiant nustatyti uždegimo požymius bei jo apimtį.
Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamas prostatos įvertinimas – apžiūra per tiesiąją žarną, padedanti nustatyti, ar prostata nėra skausminga ar padidėjusi.
Dažnai skiriami laboratoriniai tyrimai: gali būti prašoma pateikti šlapimo mėginį, o esant išskyroms – paimamas tepinėlis tyrimams. Tai padeda patikrinti, ar nėra lytiškai plintančios ar kitos infekcijos.
Taip pat gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Jis ypač svarbus norint atmesti sėklidės užsisukimą (torsiją) – būklę, kuri taip pat sukelia staigų stiprų sėklidės ir kirkšnies skausmą, tačiau reikalauja skubios pagalbos. Torsijos metu užsisuka sėklidę maitinančios kraujagyslės, todėl gali sutrikti kraujo pritekėjimas ir kilti grėsmė vaisingumui. Įtariant šią būklę, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus nedelsiant.
Gydymas ir savijautos palengvinimas
Kai priežastis – virusas
Virusinio orchito specifinio gydymo, kuris tiesiogiai pašalintų priežastį, dažniausiai nėra – organizmas infekciją įveikia savaime. Tuo laikotarpiu paprastai taikomos priemonės simptomams palengvinti:
- skausmą mažinantys vaistai (pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas);
- šalti kompresai kapšelio srityje;
- sėklidžių prilaikymas ir pakėlimas, kai įmanoma, kad sumažėtų tempimas ir diskomfortas.
Kai priežastis – bakterijos
Jei įtariamas ar patvirtinamas bakterinis orchitas, paprastai skiriami antibiotikai. Dažnai kartu taikomi uždegimą mažinantys vaistai ir vietinis šaldymas, kad sumažėtų skausmas ir tinimas.
Nepriklausomai nuo priežasties, visiškas atsistatymas gali užtrukti kelias savaites.
Ką svarbu žinoti gydymo metu
Gydymosi laikotarpiu dažniausiai rekomenduojama vengti lytinių santykių ir didelio fizinio krūvio, ypač sunkių daiktų kilnojimo. Jei orchitas susijęs su lytiškai plintančia infekcija, gydymas paprastai reikalingas ir partneriui, kad būtų sumažinta pakartotino užsikrėtimo rizika.
Ilgalaikė prognozė
Dauguma žmonių pasveiksta visiškai ir ilgalaikių pasekmių nepatiria. Nors orchitas retai sukelia nevaisingumą, pavieniais atvejais galimos komplikacijos, pavyzdžiui:
- užsitęsęs prielipo uždegimas (lėtinis epididimitas);
- pūlinys kapšelyje;
- pažeistos sėklidės sumažėjimas (atrofija);
- sėklidės audinio žūtis.
Kaip sumažinti riziką?
Ne visų orchito atvejų galima išvengti, ypač jei yra įgimtų šlapimo takų ypatumų. Vis dėlto dalies atvejų riziką galima sumažinti taikant profilaktines priemones.
Apsauga nuo virusinio orchito
Skiepai nuo kiaulytės padeda sumažinti riziką susirgti kiaulyte ir su ja susijusiu orchitu. Dėl skiepijimo tinkamumo ir individualios situacijos verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Apsauga nuo bakterinio orchito
Saugesnio sekso praktikos mažina lytiškai plintančių infekcijų riziką, o kartu – ir bakterinio orchito tikimybę. Dažniausiai rekomenduojama:
- naudoti prezervatyvus;
- atvirai aptarti su partneriu lytinės sveikatos istoriją ir, prireikus, pasitikrinti dėl infekcijų.
